Seimas nusiteikęs toliau riboti valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių vadovų kadencijas.
Seimas antradienį po svarstymo nepritarė Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pataisoms, panaikinančioms prieš kelerius metus įvestą draudimą. Už balsavo 49 Seimo nariai, prieš 27 buvo, o 40 susilaikė.
Kitu balsavimu pataisos buvo grąžintos Ekonomikos komitetui tobulinti: už tai balsavo 78 Seimo nariai, 37 buvo prieš, o susilaikė penki.
Mišrioje Seimo narių frakcijoje dirbanti Agnė Širinskienė piktinosi, kad panaikinus draudimą būtų „staiga grįžta į 2010-2016 metus“, kai įmonės buvo užvaldytos politinių partijų draugų, pažįstamų, kursiokų, klasiokų.
„O vadovavo asmenys, kurie vadovaudavo paskirti iš esmės iki gyvos galvos. Siūlau tų „iki gyvos galvos“ vadovų neįvesti ir išlaikyti tą kryptį, kuri buvo priimta 2017 metais nustatant, kad vis dėlto valstybės įmonėse, savivaldybių įmonėse vadovautų ir dirbtų tie vadovai, kurie yra paskiriami ribotoms kadencijoms“, – Seimo posėdyje kalbėjo parlamentarė.
Pasak jos, gabūs ir geri vadybininkai, baigę kadenciją, pakeis darbą, išeis į kitą įmonę.
„Jis neabejotinai susiras tą darbą ir kitą įmonę ir bus laukiamas kitur, o įmonės, neturėdamos amžinų vadovų, matyt, irgi turi galimybę šiek tiek lanksčiau dirbti ir inovatyviau žiūrėti į sprendimus“, – tvirtino A. Širinskienė.
Panaikinti draudimą bendrovių vadovams eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės pasiūlė aštuoni konservatoriai, „valstietis“ Juozas Vaižgalys, liberalas Juozas Baublys ir socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Seimui pateiktoje išvadoje nurodo, kad siūlomi pakeitimai gali turėti įtakos galimai neskaidriai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų veiklai, nepotizmo ar kronizmo įsigalėjimui.
Pakeitimais siūloma leisti bendrovėms, kurių daugiau kaip pusė akcijų priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovauti tam pačiam žmogui neribotą kadencijų skaičių. Viena kadencija tęstųsi penkerius metus.
Sprendimą dėl esamo vadovo tinkamumo vadovauti toliau priimtų bendrovės valdyba, stebėtojų taryba arba akcininkų susirinkimas, bet to, būtų įvertinta, ar įmonė ar grupė pasiekė veiklos tikslus.
Ši nuostata, be kita ko, irgi netenkina STT, kurios teigimu, valstybės valdomos įmonės veiklos vertinimo apimtis tiesiogiai gali neatspindėti visų šios įmonės vadovo veiklos aspektų, todėl kyla abejonių, ar atsižvelgimas tik į įmonės veiklos rezultatus yra pakankamas pagrindas spręsti dėl vadovo skyrimo kitai kadencijai.
Seimas taip pat spręs, ar žodį „kadencija“ keisti į „laikotarpį“. Kaip teigiama Vyriausybės išvadoje, pastarojo žodžio reikšmė labiau atitiktų siūlomą teisinį reguliavimą.
Dabar tas pats vadovas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės – 10 metų. Po dviejų iš eilės kadencijų, padarius vienos kadencijos „atšalimo“ laikotarpio pertrauką, jis gali toliau būti paskirtas įmonės vadovu.
Siekiant įmonių veiklos skaidrumo bei sprendžiant atsinaujinimo problemą kadencijų ribojimas įvestas 2017 metais. Būtinybė riboti kadencijas aiškinama tuo, kad beveik pusės valstybės įmonių (34 iš 79) vadovų vadovavo daugiau nei 10 metų, o ilgiausiai, t. y. daugiau nei 20 metų, valstybės įmonėms vadovavo 12 miškų urėdijų ir kelių priežiūros srityje veikiančių valstybės įmonių vadovai.
