Nepaisant anksčiau išreikštos neigiamos gyventojų nuomonės, Utenos valdžia planuoja pervadinti mieste esančias sovietinių rašytojų ir politinių veikėjų vardu pavadintas Petro Cvirkos ir Liudo Giros gatves.
Pagal parengtą savivaldybės tarybos sprendimo projektą, P. Cvirkos gatvės pavadinimą ketinama pakeisti į Dvaro, o L. Giros gatvės – į Senamiesčio.
Anot savivaldybės, tai daroma dėl dviprasmiško P. Cvirkos ir L. Giros veiklos vertinimo.
Pernai Utenos valdžia buvo nutarusi nekeisti šių gatvių pavadinimų, nes tam nepritarė jų gyventojai.
Prieš pavadinimo keitimą buvo dešimt iš 14 P. Cvirkos gatvės gyventojų, vyresnių kaip 18 metų. Prieš L. Giros gatvės pervadinimą pasisakė 17 iš 20 apklausoje dalyvavusių pilnamečių gyventojų.
„Iš tikrųjų gyventojai norėjo pasilikti ties tais pavadinimais bent iki to laiko, kol valstybės mastu būtų sprendimai priimti, bet balsavimas vyko taryboje ir daugumos balsais priimtas sprendimas, kad reikia keisti gatvių pavadinimus“, – BNS sakė Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Vidas Žvinys.
Anot jo, taryba atitinkamą nutarimą planuoja priimti vasarį.
V. Žvinio teigimu, speciali darbo grupė peržiūrėjo visus savivaldybės pavadinimus ir nerado daugiau objektų, kurių pavadinimus reikėtų keisti.
„Praktiškai grįžome prie to paties – tų dviejų gatvių. Kitur neradome, yra nuo tarybinių laikų likę vienas kitas monumentas, bet jie praktiškai jau per laiką yra sutrūniję, su jais kaip ir nėra, ką daryti“, – sakė administracijos direktorius.
Anksčiau P. Cvirkos ir L. Giros vardu pavadintas gatves yra pervadinusios kai kurios kitos Lietuvos savivaldybės.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) duomenimis, P. Cvirka nuo pat 1940-ųjų, pirmosios sovietų okupacijos, palaikė ją, šlovino sovietinę valdžią, kariuomenę, jos lyderį Josifą Staliną. Jis iki mirties 1947-aisiais išliko Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariu, be politinių pareigų 1945–1947 metais buvo ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas.
L. Gira buvo Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos vadinamojo Liaudies seimo atstovas, kaip kolaborantinio seimo delegatas 1940 metais Maskvoje dalyvavo SSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijoje, kuri įformino Lietuvos aneksiją.
Praėjusių metų gruodį Seimas priėmė įstatymą, draudžiantį viešuosiuose objektuose propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas. Jis įsigalios šių metų gegužę.
