Panevėžio savivaldybė įrengė pirmąjį mieste socialinį daugiabutį. Butais paverstas buvęs profesinio rengimo centro bendrabutis, pasak vietinės valdžios, kur kas pigesnė investicija, nei perkant naujus būstus. Ateityje planuojama tam panaudoti ir kitus jau nebenaudojamus miesto pastatus.
Pačiame Panevėžio centre, buvusiame mokinių bendrabutyje – kraustymosi metas. Tik šį kartą čia keliasi ne mokytis atvykusieji, o nuosavos pastogės negalintys įsigyti panevėžiečiai. Mieste stipriai išaugus nedidelių butų paklausai, savivaldybė nusprendė, kad gerokai pigiau bendrabutį perdaryti socialiniu daugiabučiu, nei statyti naują.
„Naujo būsto statyba yra labai brangi, kadangi įsijungia visi reikalavimai – energetiniai ir taip toliau. Kada tu ieškai galimybės rekonstruoti arba renovuoti kažkokį pastatą, tada reikalavimai yra šiek tiek mažesni, logiška, kad ir kaina tos statybos bus ženkliai mažesnė“, – LRT TELEVIZIJAI sakė Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

Šis socialinis daugiabutis savivaldybei kainavo du milijonus aštuonis šimtus tūkstančių. Milijonas skirtas iš miesto biudžeto, likusios lėšos – europinė parama.
„Didelis kiekis žmonių gaus jau socialinį būstą. Iš 253 asmenų, tikrai man atrodo, apie 70 žmonių gaus, tai žymiai sumažėja“, – kalbėjo Panevėžio Socialinių reikalų skyriaus vedėja Audronė Grainienė.
Kai kurios šeimos, įsikeliančios į naująjį būstą, jo laukė net daugiau nei dešimtmetį. Tiesa, persikėlus čia, butas suteikiamas neterminuotai, tačiau yra sąlygų, kai žmogus gali jo netekti.
„Kiekvienas socialinio būsto gyventojas privalo kiekvienais metais deklaruoti pajamas ir turtą. Jeigu pajamos ir turtas viršija įstatyme nustatytą ribą, tada komisija speciali sprendžia, ką daryti“, – komentavo Panevėžio savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėja Rasa Rimšienė.

Socialiniuose būstuose gyvenantieji moka ir nuomos mokestį. Priklausomai nuo būsto dydžio jis svyruoja apie 20–30 eurų už mėnesį. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės, pastaraisiais metais, savivaldybėse situacija dėl socialinių būstų gerėja. Eiles gerokai patrumpino atsiradusi galimybė už nuomojamą būstą gauti kompensacijas.
„Išsinuomojus būstą savarankiškai rinkoje, galima gauti būsto nuomos dalies kompensaciją ir nelaukti socialinio būsto. Labai puikus pavyzdys yra Vilniaus mieste, kai virš 70 procentų, laukiančių socialinio būsto eilėje yra išsinuomoję būstus rinkoje ir gauna kompensaciją už nuomos mokestį“, – sakė SADM Sonata Brinienė.
Šiuo metu socialinio būsto Lietuvoje laukia apie devynis tūkstančius šeimų.
