Nacionalinio susitarimo dėl užsienio politikos tekstą planuojama parengti maždaug per mėnesį, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkė konservatorė Laima Liucija Andrikienė.
„Mes galvojam, kad iki balandžio pabaigos-gegužės pradžios turėtumėm turėti tą susitarimą, preliminarų dokumentą, kurį galėtumėm pateikti partijų vadovybėms, juk partijos įvairiuose formatuose jam dar turėtų pritarti“, – po susitarimą rengiančios darbo grupės susitikimo pirmadienį žurnalistams sakė L. L. Andrikienė.
Pasak jos, iki pirmadienio partijos teikė savo siūlymus susitarimui, pvz., Laisvės partija siūlo įvardinti konkretų užsienio politikai skiriamą bendrojo vidaus produkto (BVP) procentą – 0,5, o daugiausiai politinių jėgų nuomonės išsiskyrė dėl laikysenos Kinijos atžvilgiu.
„Buvo labai naudingas pokalbis, mes turėjom laiko aptarti pasiūlymus, galime matyti, dėl kurių klausimų mūsų nuomonės išsiskiria, dėl Europos strateginės autonomijos dar turėsime padiskutuoti, dėl mūsų santykių su Kinija ir Taivanu“, – teigė Seimo komiteto pirmininkė.
Po savaitės partijų atstovai rinksis aptarti suvestinio projekto varianto. „Turėsim bendrą dokumentą, į kurį bus įrašyti visi partijų pasiūlymai, viena dalis, dėl ko mes sutariam, ir kita dalis, gerokai trumpesnė, ir tai yra gerai, dėl to, kur mums reikia diskusijos“, – kalbėjo L. L. Andrikienė.
URK pirmininkės pavaduotojas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Giedrius Surplys po susitikimo sakė esantis nusiteikęs optimistiškai, o dėl diskusinių klausimų, tokių kaip Lietuvos ir Kinijos santykiai, anot jo, reikės ieškoti kompromiso.
„Po šios dienos susitikimo aš nusiteikęs optimistiškai, man svarbiausia, kad mes kalbėtumėmės ir rastumėm bendrus taškus, dėl kurių visi sutartume. Kaip pavyzdys Kinija, akivaizdu, kad jei į susitarimą įrašytumėm, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimas yra nekeistinas, LVŽS tikrai po tokiu susitarimu negalėtų pasirašyti, bet ir įrašyti, kad pakeisim tą pavadinimą, negalim, nes nepasirašytų valdantieji. Ieškom formuluočių, kurios tiktų visiems“, – po susitikimo žurnalistams sakė G. Surplys.
Jis teigė pasiūlęs į susitarimą įrašyti „atskirą pastraipą apie Lietuvos ekonominę diplomatiją, nes kol kas panašu, kad pradiniame variante labiausiai nuėjome į aktualijų nulemtą orientaciją į saugumą“.
„Bet turime nepamiršti ir infliacijos, ir eksporto, ekonominė diplomatija yra labai svarbu“, – pažymėjo G. Surplys.
Seime yra sudarytos dvi darbo grupės parengti partijų susitarimus dėl gynybos ir užsienio politikos.
Politikai sako, kad poreikis pasirašyti naujus susitarimus kilo Lietuvai patiriant Kinijos spaudimą dėl Taivano atstovybės atidarymo ir Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą.
