Ko gero, kad kiekvienas iš mūsų žinome, kad kelionė į ilgą ir sveiką gyvenimą prasideda nuo 10 000 žingsnių kiekvieną dieną.
Tiems, kurie gyvena sėslesnį gyvenimo būdą, šis tikslas gali pareikalauti nemažai pastangų.
Išanalizavusi dešimčių tūkstančių žmonių keturiuose žemynuose duomenis, surinktus tarp 15 jau atliktų tyrimų, mokslininkų komanda dabar nustatė patogesnį skaičių: optimalus skaičius, priklausomai nuo amžiaus, tikriausiai yra arčiau 6000 žingsnių per dieną, rašo sciencealert.com.
Žmonės iš esmės sukurti judėti. Evoliucija ištobulino mūsų fiziologiją, kad galėtume nueiti ilgus atstumus, lengvai išskirdami šilumą, kai tarsi apverstos švytuoklės vaikštome pirmyn ir atgal po kraštovaizdį ieškodami maisto ir vandens.
Tai reiškia, kad mūsų medžiagų apykaita, širdies ir kraujagyslių sistemos būklė, poveikis kaulams ir raumenims ir net mūsų psichikos sveikata — visa tai pritaikyta geram žygiui. Bet kokio pobūdžio pasivaikščiojimas, įtrauktas į mūsų įtemptą dienotvarkę, mums pasitarnaus ir padės gyventi ilgiau, sveikiau ir laimingiau.
Tai lengviau pasakyti nei padaryti tiems, kuriems trūksta laiko ar motyvacijos, todėl technologijų kompanijos išrado nedidelius prietaisus, padedančius mums sekti, kiek žingsnių nueiname kiekvieną dieną.
Kodėl 10 000?
Sena gera rinkodara. Tai gražus, apvalus skaičius, kuris skamba kaip tikras iššūkis, tačiau pakankamai pasiekiamas, kad būtų verta jo siekti. Tačiau tai nėra moksliškai pagrįsta.
Praėjusiais metais mokslininkų komanda paskelbė tyrimą, paremtą daugiau nei 2 000 vidutinio amžiaus asmenų, gyvenančių visoje JAV, grupe. Jie nustatė, kad bent 7 000 žingsnių per dieną sumažina ankstyvos mirties tikimybę 50-70 proc.
Likus klausimų, ar daugiau yra geriau ir ar visų tų žingsnių įspraudimas į greitesnį tempą yra kaip nors naudingas, tyrėjų komanda išplėtė savo tinklą ir įtraukė anksčiau paskelbtus mokslinius tyrimus.
Į naujausią metaanalizę įtraukta informacija, surinkta apie 47 471 suaugusio žmogaus iš Azijos, Australijos, Europos ir Šiaurės Amerikos sveikatą ir žingsnių skaičių. Jie nustatė, kad 25 proc. suaugusiųjų, kurie kasdien žengdavo daugiausiai žingsnių, ankstyvos mirties tikimybė buvo 40-53 proc. mažesnė, palyginti su 25 proc. mažiausią kiekį žingsnių surenkančių suaugusiųjų.
Suaugusiems 60 metų ir vyresniems žmonėms ši mažesnė rizika buvo didžiausia, kai per dieną jie nueidavo apie 6 000-8 000 žingsnių.
Tyrimo metu nustatyta, kad jaunesni žmonės galėtų vaikščioti šiek tiek daugiau, tačiau nėra įrodymų, kad jie būtinai gyvens ilgiau, jei per dieną nueis daugiau nei 8000-10 000 žingsnių.
Kalbant apie žingsnių greitį, komanda nustatė, kad svarbiausia yra apimtis, svarbiausia yra judėti.
Pusvalandis intensyvios veiklos kasdien galėtų būti didelis postūmis tiems, kurie daug sėdi. Jei senatvėje šiek tiek pasportuotume, tai padėtų mūsų smegenims išlikti aštrioms, o širdžiai ir kaulams — sveikiems ir stipriems.
Tačiau jei sportuoti nepavyksta, tai bent tie 6000-8000 žingsnių prieš miegą gali būti daug lengvesnis būdas ilgesnio gyvenimo link.
Vaikščiokime!