21.1 C
Panevėžys
Trečiadienis, 19 birželio, 2024

Profesorius įvardijo vaikščiojimo naudas vaikams: gerina ir miegą, ir mokslo rezultatus

AutoriusjpFotofreepik.com

Vaikščiojimas – puikus užsiėmimas norint ne tik sustiprėti fiziškai, bet ir atsipalaiduoti po įtampos kupinos dienos. Be to, ši veikla puikiai tinka tiek fiziškai aktyviems, tiek tiems, kurių fizinė forma yra prastesnė. Profesorius Albertas Skurvydas sako, kad naujausių tyrimų duomenimis, pakankamai judančių vaikų yra tik apie 20–30 procentų, todėl skatindamas jaunimą daugiau judėti, jis siūlo pradėti nuo paprasčiausio vaikščiojimo.

tūkst. žingsnių per dieną rekomenduoja nueiti spartesniu tempu

„Vaikai ir paaugliai šiais laikais daug laiko praleidžia sėdėdami. Jie sėdi pamokose, o grįžę namo daug laiko praleidžia naršydami telefone ar prie kompiuterio. Kasdienis pasivaikščiojimas  gali sumažinti ilgo sėdėjimo pasekmes: tikimybę susirgti lėtinėmis ligomis, nutukti ar organizme padidinti uždegiminius procesus, dėl kurių prasčiau funkcionuoja smegenys“, – sako A. Skurvydas.

Pasak profesoriaus, norint būti sveikiems, per dieną vaikams rekomenduojama nueiti 10-15 tūkst. žingsnių. Vis tik, anot specialisto, lėtai pasivaikščioti neužtenka. Norint, kad vaikščiojimas pagerintų savijautą, bent 3 tūkst. žingsnių per dieną reikėtų nueiti spartesniu tempu.

„Greta vaikščiojimo kelis kartus per savaitę, po 10-15 min., rekomenduojama atlikti ir jėgos treniruočių: kilnoti svorius, lipti į kalną, daryti nugaros, pilvo preso pratimų. Žinoma, atšilus orui galima pagalvoti apie kitas džiaugsmą gryname ore teikiančias fizines veiklas: krepšinį, futbolą, badmintoną, važinėjimą riedlente, dviračiu. Vasarą – plaukimą. Nesvarbu, kuo užsiimsite jūs ar jūsų vaikai, laisvalaikį svarbu leisti aktyviai“, – teigia A. Skurvydas.

Vaikščiojimas skatina smalsumą ir kūrybiškumą

Vaikščiojimas, ypač jeigu į lauką bent pusvalandžiui per dieną išsiruošia visa šeima ar draugų kompanija, ne tik stiprina tarpusavio ryšį, bet ir yra svarbus fizinei, psichologinei ir emocinei vaikų sveikatai. Be to, vaikščiojant išsiskiria endorfinai, dažnai vadinami laimės hormonais. Visa tai gali padėti sumažinti stresą, nerimą ir depresijos simptomus.

„Vaikščiodami lauke vaikai stebi aplinką, o tai stimuliuoja jų smegenis, skatina smalsumą ir kūrybiškumą – dėl to gerėja jų mokslo rezultatai. Vaikštant taip pat pagerėja nuotaika, didėja pasitikėjimas savimi, ugdomas kantrumas, didėja emocinis stabilumas, pagerinama miego kokybė. Be to, šį užsiėmimą galima paversti ir smagiu žaidimu: kasdien pasirinkti vis kitą maršrutą ir jame susižymėti lankytinus objektus, arba pasiūlyti azartišką žaidimą – su draugais ar šeimos nariais varžytis, kas surinko daugiausiai žingsnių“, – pabrėžia profesorius.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Tam, kad gyventumėm ilgiau nebūtina kasdien nueiti 10 tūkst. žingsnių

confident-noyce

10 tūkst. žingsnių per dieną – daug ar mažai? Kineziterapeutė pasakoja, kaip vaikščioti nekenkiant savo sveikatai

confident-noyce

Gali būti, kad neteisingai supratome žmogaus evoliuciją: kodėl mes vaikštome stati?

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau