Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojai vasarą traumų skaičiuoja dvigubai daugiau nei šaltuoju metų laiku ir tai ne vien nubalnoti keliai ir alkūnės. Tokių ir rimtesnių traumų, anot gydytojų, nutiktų mažiau, jei tėvai su vaikais aptartų saugaus elgesio taisykles ir jų laikytųsi.
Traumų įvairovė
Respublikinės Panevėžio ligoninės vaikų chirurgas Gytis Kavaliauskas sako, kad vaikų traumos vasaros metu neišvengiamos. Dažniausiai ligoninėje vaikai gydomi patyrę galūnių ilgųjų kaulų lūžius, raiščių patempimus ar plyšimus, sausgyslių sužalojimus, įvairias žaizdas. Rečiau pasitaiko dubens ar stuburo traumos, kurias vaikai patiria po autoįvykio ar nukritę iš didelio aukščio.
„Šiuo metu mums pats darbymetis, o traumos pačios įvairiausios. Ypač sukeltos pramoginių transporto priemonių – dviračių, paspirtukų, batutų. Ir taip kiekvieną dieną visomis savaitės dienomis“, – teigė G. Kavaliauskas.
Vaikų traumos – tėvų atsakomybė
Gydytojas pažymi, kad vasaros metas, tai laikas, kada visi nutrūksta kaip nuo grandinės, pradeda judėti, aktyviai leisti laisvalaikį, todėl traumos – neišvengiamos.
„Traumų ir skausmo būtų daug mažiau, jeigu tėvai labiau prižiūrėtų savo atžalas“, – įsitikinęs G. Kavaliauskas. Anot jo, vaikai dažniausiai susižaloja ir dėl to, kad tėvai neišaiškina, kada ir kaip reikėtų elgtis.
„Tėvai turi daugiau domėtis, kuo vaikai užsiima ir kaip jie tą daro, kaip važiuoja paspirtuku ar dviračiu, kaip šokinėja ant batuto. Kai batute pilna vaikų ir visi sugriūva į vieną krūvą, kaip taisyklė, labiausiai nukenčia mažiausias, – pastebi gydytojas ir tęsia: – Matau, kaip paspirtuku važiuoja du vaikai, ir abu be šalmo. Apmaudu, bet mūsų mieste man neteko matyti nė vieno vaiko, kuris važiuodamas paspirtuku dėvėtų apsaugas. Tuo metu Vilniuje ar Palangoje šių transporto priemonių netrūksta, bet vaikai dėvi šalmus.“
Triukai baigėsi ligoninėje
Chirurgas paaiškina, kad dviratis ar paspirtukas sukelia padidintos energijos traumas. Kaip taisyklė, krentant nuo šių transporto priemonių saugojamasi remiantis galūnėmis, dažniausiai jos labiausiai ir nukenčia. Tai yra galūnių lūžiai.
G. Kavaliauskas pažymi ir tai, kad krentant dažnai traumuojama ir galva, nes ji užima ne mažą kūno masės dalį.
Paklaustas, kokį sunkiausią pacientą turėjo šiemet, gydytojas pasakoja: „Šią vasarą turėjome paauglį vaikiną su plyšusiu inkstu ir nemažu kraujavimu į aplinkinius audinius. Paauglys, nukritęs nuo triukinio dviračio, vidurnaktį kreipėsi į priėmimo skyrių. Jis slėpė pilvo traumą, rodė tik sužeistą galūnę ir, suteikus būtinąją pagalbą, išvyko į namus. Ryte jautėsi blogai, kreipėsi pakartotinai, tada jam buvo nustatytas inksto plyšimas“.
Pirmoji pagalba labai svarbi
Anot gydytojo, įvykus nelaimingam atsitikimui, pirma, ką turi padaryti tėvai, – įvertinti vaiko būklę ir, jeigu ji sunki, jeigu mato, kad deformuoti kaulai, įmobilizuoti bet kokiomis šalia esančiomis priemonėmis ir kuo skubiau vežti į ligoninę.
Jei trauma lengvesnė, vaikų chirurgas pataria užgautą vietą atšaldyti: „Ledą apvyniokite rankšluosčiu ir dėkite jį ant skaudamos vietos. Dėl to bus mažesnis tinimas ir skausmas, o medikai objektyviau galės įvertinti esamą situaciją. Jeigu ligonis nesiskundžia stipriu skausmu, jeigu judina galūnę, galima jam duoti vaistų nuo skausmo, kurių yra visų namų vaistinėlėse – paracetamolį, ibuprofeną.“
Gydytojas akcentuoja, kad pirmoji pagalba yra labai svarbi. Jeigu žaizda nedidelė, oda nėra stipriai pažeista, reikėtų ją dezinfekuoti specialiais tirpalais, uždėti sterilų tvarstį. Jei žaizda kraujuoja, pažeistą vietą reikia užspausti ir ilgiau palaikyti.
Į gydytojus reikėtų kreiptis, jeigu žaizda stipriai kraujuoja nesustodama 5–10 minučių, sužeidimas apima vokus ar akis, sužalojimas padarytas įsidūrus nešvariu ar aprūdijusiu daiktu, žaizda sukelta įkandus gyvūnui ar žmogui, vaikas skundžiasi dideliu skausmu, jam pakyla temperatūra, o žaizda itin parausta ar ištinsta.
