Tėvo diena – šventė, kurioje švenčiama tėvystė, panašiai kaip ir per Motinos dieną – motinystė. Šią dieną oficialiai pirmiausia pradėjo švęsti JAV, o judėjimą tėvams pagerbti 1910 metais sukūrė Louisa Dodd. Jos motina mirė gimdydama šeštą vaiką, ir tuomet tėvas vienas užaugino visus vaikus.
Lietuvoje Tėvo diena švenčiama birželio mėnesio pirmą sekmadienį. Šiemet tai bus birželio 6-oji, o kalbiname ne daugiavaikį tėvą, bet dvi dukras kartu su žmona Virginija užauginusį Panevėžio rajono merą Povilą Žagunį.
Pasak jo, vaikai turi būti saugūs ir sotūs. Sotūs ne tiesiogine žodžio prasme, bet sotūs įvairiapusiai – ir maistu, ir žiniomis, ir meile, ir kūryba, ir gyvenimu, o tėvai turėtų padėti visose gyvenimo situacijose – būtina jausti vieniems kitus.
Atsakingi abu tėvai
Pokalbį pradėjome nuo vaikystės, nuo P. Žagunio tėvų:
„Kalbėti reikėtų apie abu tėvus, nes nėra atskirties – vaikus augina, auklėja tėvas ir motina. Daug ko jie mane išmokė, perdavė, ką buvo sukaupę per savo gyvenimą. Augau kaime, ir gyvenimo sąlygos buvo visai kitokios nei dabar. Visai kita situacija, kita aplinka. Netgi mokyklos lankymas buvo kitoks. Tačiau prisiminimai apie tėvus – patys geriausi.“
Pasak P. Žagunio, abu jo tėvai, kadangi tai buvo sovietmetis, – kolūkiečiai.
„Abu buvo nuolat užsiėmę ūkio darbais, bet rasdavo laiko mudviem su broliu. Kaip ir visi vaikai, turėjome įvairių klausimų: kodėl, kas, kaip. Lauk nevydavo ir nesakydavo, kad nelįsk į akis. Į klausimus bandydavo atsakyti ir paaiškindavo, kad su dalgiu reikia žolę pjauti, o ne medį genėti. Paaiškindavo, kaip su kirviu miške reikia medį kirsti. Bendravimas buvo nuoširdus, o tie pamokymai – mieli. Juos pritaikiau savo gyvenime, savo vaikams auklėti“, – dalijosi prisiminimais dviejų dukrų tėvas ir teigė, kad ir dabar mena, ką sakė jo tėtis, mama.
Išmokė gaminti
Panevėžio rajono meras šypteli ir prisipažįsta, kad mama išmokė ne tik ūkio darbų, bet ir valgį pasidaryti.
„Visai neblogai ruošiu valgius ir žinau, kaip pagaminti kai kuriuos patiekalus. Net ir sausainius teko kepti. Kadangi tik su broliu buvome šeimoje, tai teko mokytis maisto gaminimo paslapčių. Su broliu dirbome visus darbus – jų neskirstėme į vyriškus ar moteriškus“, – teigė P. Žagunis.
Dvi dukras Jurgą ir Modestą užauginęs P. Žagunis džiaugiasi, kad jos gimė sveikos ir gražios.
„Prisimenu jų gimimą, vaikystę. Kaip ir mudviem su broliu tėvai išskirtinių sąlygų nedarė, taip ir savo dukroms jokių išskirtinumų netaikiau. Dukros pačios savarankiškai į mokyklą Panevėžio mieste važiuodavo, nes gyvenome tuomet Dembavoje. Su vaikais bendravome, kaip buvo ir su manimi bendrauta. Išsakydavau, patardavau, kartu į renginius eidavome, keliaudavome. Gyvenimo patirtimi dalindavomės“, – pasakojo meras apie dukras, tarp kurių ketverių metų skirtumas – Jurgai – 41-eri, o Modestai – 37-eri.
Mikrofonui panaudojo spiralę
Pasiteiravus, ar griežtesnį žodį yra pasakęs dukroms, ar pabaręs jas, P. Žagunis juokiasi, kad buvo įvairių situacijų.
„Niekada nekūriau ir nebandžiau sudaryti dirbtinio idealios šeimos įvaizdžio. Visko buvo… Vaikus ir barti reikėjo. Modesta labiau užsispyrusi buvo ir, ką sakai, ji daro savo. Įvairių dalykų buvo, net ir diržo teko griebtis“, – sako tėvas.
Ir paaiškina, kodėl: „Žmona mokėsi ir šeštadieniais išvažiuodavo. Buvau virtuvėje, ruošiau pusryčius, kai užuodžiau dūmus. Pasirodo, atsikėlusios dukros mūsų miegamajame, lovoje, vaidino dainininkes, o mikrofonui panaudojo spiralę. Kad stipriau veiktų toks „mikrofonas“, spiralę įjungė į rozetę, o kai įkaito, spiralę numetė ant lovos – iš rozetės neišjungė. Atėjau į miegamąjį, dukrų nė vienos, o patalpa pilna dūmų. Tada ir teko imtis griežtesnės auklėjimo priemonės.“
Įtakos nedarė
P. Žagunis pasakojo, kad rinktis specialybes dukroms padėti nelabai reikėjo.
„Nesistengėme daryti įtakos. Gal šiek tiek patarėme, bet jos pačios pasirinko, kur mokytis. Vyresnioji Jurga absoliučiai pati pasirinko. Pirmiausia pagal apsikeitimo programą išvažiavo į Daniją, o vėliau įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą. Su Modesta buvo kitaip. Bandėme daryti įtaką ir siūlėme įvairius variantus ir net gi važiuodami pro Mykolo Romerio universitetą pasiūlėme teisę studijuoti. Tačiau nuvažiavę su dokumentais matome, kad dukros skruostais ašaros bėga. Taip ir baigėsi įkalbinėjimai. Tada pati nuvažiavo į Vilniaus universitetą ir įstojo – studijavo lietuvių kalbą. Toks buvo jos pasirinkimas.“
Atsakomybę jaučia
Dviejų dukrų tėvas turi du anūkus – vyresniosios dukros vaikus.
„Tiek aš, tiek žmona labai gerai sutariame su anūke ir anūku. Fantastiški anūkai. Puikiai bendraujame“, – pasidžiaugė vaikaičiais pašnekovas.
Tada ir paklausiau apie vadovavimo rajonui ir šeimai paraleles. Ar ilgametėje tarnyboje tėvystė turi įtakos?
„Tėvo pareigos atsakingesnės nei mero. Tačiau jaučiu atsakomybę už rajoną kaip už savo šeimą. Juk sprendi įvairius klausimus – ir socialinius, ir lopšelių-darželių. Spręsdamas tokius subtilius reikalus jauti atsakomybę ir elgiesi kaip šeimos galva. Vadintis Panevėžio rajono tėvu neišdrįsčiau, bet pritaikau šeimos sandaros galimybes. Spręsdamas socialinius klausimus, visada pagalvoju apie savo vaikus, anūkus. Ar jiems būtų gerai mokytis rajono mokykloje, lankyti vaikų darželį? Pasveri ir pritaikai šeimoje sprendžiamas praktines situacijas. Palyginimai būna dažni“, – sakė P. Žagunis.
