Kol vakarinė Europa susiduria su vėsesniu ir drėgnesniu nei įprasta pavasariu, kaip ir didesnė Šiaurės Amerikos dalis, gali susidaryti įspūdis, kad globalaus šiltėjimo šmėkla ėmė ir išnyko, tačiau pažvelgus į šiaurę pamatysite, kad ji veikia pilnu pajėgumu.
Antradienį, antrą dieną iš eilės, Maskvoje buvo viršyti daugiau nei 100 metų temperatūrų rekordai.
„Per visą orų stebėjimų istoriją, dar niekuomet šią dieną nebuvo taip karšta kaip šiandien,“ – pranešė „Fobos“ orų centras.
Termometrų stulpeliai Rusijos sostinėje pakilo iki 29,2 laipsnių pagal Celsijų bei 0,1 laipsnio viršijo ankstesnį, 1897 metais fiksuotą rekordą.
Antradienio rekordas fiksuotas vos vieną dieną po to, kai 30,4°C temperatūra Maskvoje viršijo gegužės 17 d. rekordą – 1897 metais fiksuotus 30,0°C laipsnius karščio.
Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Maskvos skyrius, temperatūroms šoktelėjus iki 32°C, paragino gyventojus vartoti daug geriamojo vandens ir vengti buvimo saulėje.
Maskvos regiono skyrius pranešė, kad vietomis kepins ir 35°C karštis.
Likusi europinės Rusijos dalis taip pat fiksavo dešimtis karščio rekordų, o anot „Fobos“, tą nulėmė iš centrinės Azijos atkeliavęs šiltasis frontas.
Kol neįprastas karštis maždaug savaitę apsistojo Uralo ir Volgos upės regionuose, temperatūros klimatines normas vidutiniškai viršijo 7–14°C.
Meteorologas Scott Duncan primena, kad Suomijos ir Rusijos dalims nėra neįprasta susidurti su didžiuliais temperatūrų skirtumais. Reikėtų pažymėti, kad regione taip pat buvo susidurta su ypač šalta žiema.
Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos jau perspėjo gyventojus apie per kelias artimiausias dienas numatomus ekstremaliai karštus orus (Maskvoje temperatūros gali siekti 30°C) ir atkreipia dėmesį, kad tokių temperatūrų, pirmoje gegužės mėnesio pusėje nebuvo regėta jau labai ilgai.
Kol kas yra per anksti sieti šią situaciją su klimato kaita, tačiau pastarųjų kelių metų tendencijos nekelia abejonių. Ir viena plačiausiai priimamų teorijų apie klimato kaitos poveikį skelbia apie ekstremalių sąlygų tendencijas, tiek šalčio, kaip praėjusią žiemą, tiek karščio.
Kaista ir Arktis
Kai kuriose Arkties dalyse fiksuojamos rekordinės pavasario temperatūros. Barenco jūroje gegužės 13 d., temperatūros siekė 27°C. Vietovėse tarp Volgos ir Uralo kalnų praėjusį savaitgalį buvo fiksuoti keli šilumos rekordai, teigia meteorologas iš Prancūzijos Etienne Kapikian.
Neilgai trukus, gegužės 19-ąją, Arktyje fiksuotas net 30,5°C karštis. Tai gerokai karščiau nei didesnėje Europos dalyje.
Tuo tarpu Sibire stebimi pirmieji 2021 metų miškų gaisrai
Manoma, kad dalis jų paprasčiausiai nebuvo užgesinti nuo pat pernykštės vasaros ir jie toliau ruseno, o dabar yra iš naujo įplieskiami atkeliavusių šiltų temperatūrų ir sausesnių orų sąlygų.
Tai yra vadinamieji „gaisrai zombiai“, vykstantys daugiausia užšalusiuose durpynuose.
Po kelių paskutinių metų, kuriuos žymėjo ekstremaliai šilti orai Sibire ir šiaurės centrinėje Rusijoje, bei beprecedentis miškų gaisrų skaičius net ir Šiauriniame poliaratyje, mokslininkų bendruomenė akylai stebi, kas vyksta šiame regione.
Mark Parrington, vyresnysis mokslininkas iš Europos „Copernicus“ atmosferos stebėjimo tarnybos, primena, kad kol kas yra per anksti vertinti šį sezoną, tačiau emisijos, kylančios iš gaisrų, liepsnojančių regionuose supančiuose Omsko ir Tiumenės miestus, gerokai viršija pastarųjų metų vidurkį, nors jie ir neviršijo rekordų.
Gaisrų grėsmės stebėjimo sistemos rodo labai palankias sąlygas gaisrams kilti didesnėje vakarinės Rusijos dalyje ir centrinėje Azijoje. Taip pat jos fiksuojamos ir Sibiro regionuose, kur kilo patys žymiausi gaisrai.
Europos komisijos Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato paskelbta „Twitter“ žinutė, apie Omsko ir Tiumenės gaisrus, įžiebė smarkias diskusijas tarp ekspertų.
Kai kurie atkreipia dėmesį, kad pasauliniu mastu, pastaraisiais metais gaisrų sumažėjo. Kiti prieštarauja ir teigia, kad svarbu ne kiekybė, o kur jie liepsnoja. Kartais net pačiame Šiaurinio poliaračio viduryje.
Taip pat kalbama ir apie gaisrų kilmę – natūralią ar padegimus.
Kaip visuomet, išvada yra ta, kad nors šiaurinėse platumose vyksta žaibų įžiebti gaisrai, tačiau visų pirma už tai atsakingi yra patys žmonės.