Vasariški orai įkvepia leisti laiką lauke, o daugelis gyventojų iškylų ir popiečių gryname ore neįsivaizduoja be kepsninėse ir šašlykinėse grilinamų patiekalų bei gardėsių. Vis dėlto karšti pelenai ir žarijos iš be priežiūros paliktos ar netinkamai įrengtos kepsninės gali įplieksti gaisrą ir padaryti rimtų nuostolių ar net kelti pavojų gyvybei – tokių įvykių jau užfiksuota ir šiemet.
Artėjant savaitgaliui, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis kviečia vasarotojus išlikti budrius ir paruošus valgius pasirūpinti ugniavietės saugumu, net jei ji nebedega atvira liepsna.
„Pelenai lieka karšti ir tuomet, kai ugnis atrodo seniai užgesusi. Vėlyvais vakarais dabar neretai stebime permainingus orus, kilęs stiprus vėjas pelenus nubloškia ant pastatų, žolės ar malkų, ir kyla gaisras. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinė žala, kurią padaro karštų pelenų sukelti gaisrai terasose ir kituose lauko pastatuose, siekia bemaž 2 tūkst. eurų. Daugumos tokių gaisrų buvo galima išvengti laikantis paprastų saugumo taisyklių“, – aiškina ekspertas.
Jis primena, kad kepsnines ar krosneles draudžiama statyti arčiau kaip šešių metrų atstumu iki pastatų. Vis dėlto visiškai šalia namo, terasoje ar net daugiabučio balkone besikūrenanti atviros ugnies kepsninė Lietuvoje tebėra gana dažnas reiškinys. Dar atsargiau būtina elgtis su laužais. Juos kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 metrų atstumu iki statinių.
„Svarbu kepsninės ar laužo nepalikti be priežiūros ir tinkamai užgesinti. Ir pernai, ir šiemet pasitaikė atvejų, kai baigę kepti ir lauko terasoje palikę iš pažiūros užgesusią kepsninę, gyventojai vėliau rado smilkstančias ar išdegusias terasos lentas – turtas nukentėjo nuo vėjo išpučiamų žarijų. Klientų patirtis rodo, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai įsiplieskę pelenai suniokoja lauko baldus, atliekų konteinerius, o vienas iš netikėčiausių scenarijų nutiko, kai nuo vėjo išpūstų pelenų užsidegė medinės garažo durys“, – pasakoja A. Juodeikis.
„Kad išvengtume gaisro pavojaus, pirmiausia, būtina saugiai pastatyti kepsninę – t. y. vietoje kur šalia nėra degių paviršių, pavyzdžiui, medinių grindų, ir antra, būtina įsitikinti, kad ugniavietėje neliko smilkstančių anglių ar žarijų. Pelenus reikia surinkti ir patraukti į saugią vietą. O jeigu kepsninė yra moderni uždaroma, įsitikinti, kad po kepimo visos angos ir sklendės būtų aklinai užstumtos“, – įspėja A. Juodeikis.
„Lietuvos draudimo“ atstovas pabrėžia – kūrenant kepsninę, laužą ar krosnelę, kilęs gaisras ne visuomet gali būti laikomas draudžiamuoju įvykiu. Draudikai negalės atlyginti gaisro nuostolių, jei nelaimė kils nesilaikant saugos reikalavimų – pavyzdžiui, statant ir kūrenant kepsnines ant degių paviršių, tokių kaip medinės lauko terasų grindys.