Antarktida yra poliarinis žemynas, tačiau jį sudaro ne vien tik sniegas ir ledas. Ties pakrantėmis čia auga samanos, kerpės ir dumbliai.
Vis dėlto, šis žemynas, kaip ir likusi planetos dalis, dėl klimato krizės, susiduria su vis aukštesnėmis temperatūromis, kas leidžia dumbliams plisti toliau nei anksčiau.
Dabar mokslininkai sukūrė pirmąjį didelės apimties mikroskopinių dumblių žydėjimo Antarktidos pusiasalyje žemėlapį. Mokslininkai teigia, kad šis „žaliasis sniegas“, kylant globalioms temperatūroms, turėtų dar labiau išplisti, rašo iflscience.com.
Britų mokslininkų komanda iš Kembridžo universiteto ir organizacijos „British Antarctic Survey“ (BAS), pasinaudojo Europos kosmoso agentūros palydovu „Sentinel 2“ ir sukūrė dumblių žydėjimo žemėlapį.
Mikroskopinio dydžio dumbliai žydi ant sniego paviršiaus ir suteikia jam žalią, oranžinį ar net raudoną atspalvį.
Ant sniego paviršiaus esantys dumbliai blokuoja sniego gebėjimą atspindėti saulės spindulius ir vietoje to lemia šviesos absorbavimą ir didina tirpsmo tikimybę.
Baltos spalvos sniegas atspindi apie 80 procentų Saulės spinduliuotės, tuo tarpu žalias sniegas atspindi tik 45 procentus šviesos.
„Nature Communication“ žurnale, komanda pristato 1679 atskirų žydėjimų atvejus, kurie bendrai pusiasalyje apima 1,9 kvadratinių kilometrų teritoriją, kurios du trečdaliai yra mažos ir žemos salos.
Dumbliai žydi tik tam tikrame temperatūrų diapazone, aplink vandens užšalimo tašką, kuris fiksuojamas tarp lapkričio ir vasario mėnesių.
Jie negali išgyventi kuomet temperatūros yra per karštos arba per šaltos. Poliariniai regionai šyla greičiau nei bet kuri kita planetos vieta, taigi per artimiausius dešimtmečius dalis šių salų gali prarasti savo vasarinę sniego dangą, o žemyno pakrančių regionai susidurs su gerokai išaugusiu dumblių žydėjimu.
Žydėjimams įtaką taip pat daro ir Antarktidoje gyvenantys paukščiai bei žinduoliai, ypatingai, jų ekskrementai, kurie yra maistinių medžiagų šaltinis.
Mokslininkai nustatė, kad 60 procentų nustatytų žydėjimo atvejų yra 5 kilometrų spinduliu nutolę nuo pingvinų kolonijos, taip pat arti kitų paukščių lizdaviečių bei vietų, kur ruoniai išlipa į pakrantę ilsėtis.
Tyrėjai taip pat apskaičiavo, kad šie žydėjimai, kurie veikia kaip anglies telkiniai, per metus panaikina 479 tonas atmosferinio CO2, kas prilygsta 486 lėktuvų, skrendančių iš Niujorko į Londoną, emisijoms.
Planuojama tyrinėti tolesnį dumblių plitimą bei vykdyti kitus dumblių tyrimus, organizuoti lauko tyrimus Antarktidoje ir akylai stebėti, kaip bėgant metams piečiausias mūsų planetos žemynas dengiasi žaluma.