Minėdama savo 60-ąjį gimtadienį NASA paskelbė kelis ypač ambicingus savo planus.
Agentūra ne tik nori per artimiausius 10 metų sugrįžti į Mėnulį, tačiau per 20 metų jie planuoja nuskristi ir į patį Marsą.
Tačiau vien dėl to, kad kosmoso agentūra skelbia esanti pasiruošusi nuskraidinti žmones į Raudonąją Planetą, tai tikrai nereiškia, kad žmonės yra pasirengę išgyventi tokią kelionę.
Naujas tyrimas, paskelbtas PNAS paskelbė apie rimtas sveikatos problemas, kurias sukeltų ilgalaikis buvimas kosmose, pavyzdžiui kelionė į Marsą, rašo iflscience.com.
Šios išvados gali priversti kiekvieną, svajojantį apie tokią kelionę, apsvarstyti tai iš naujo.
Tolimojo kosmoso radiacijos biologinio poveikio testų metu mokslininkai tyrinėjo pelių žarnyno ląsteles, kurias bombardavo galaktinė kosminė radiacija, panaši į tą, kurią astronautai gauna būdami giliame kosmose.
Sunkiųjų jonų veikiamos pelės buvo sulygintos su tomis, kurias veikė gama spinduliai (kurie turi panašų radiacijos lygį, kaip ir rentgeno spinduliai) bei trečiąja pelių grupe, kuri nebuvo veikiama jokios spinduliuotės.
Mokslininkai nustatė, kad radiacija gali padaryti daug žalos virškinamojo trakto audiniams, o tai lemtų ilgalaikius funkcinius pakitimus ir didelę skrandžio bei žarnyno auglių vystymosi riziką.
Pelių žarnyno ląstelės, veikiamos sunkiųjų jonų, maistines medžiagas absorbavo neadekvačiai. Be to, jonų radiacija lėmė DNR pažeidimus, kurie paveikė ląstelių migraciją, reikalingą atnaujinant žarnyno audinius, būtinus sveikam virškinamojo trakto veikimui.
Ši žala pasirodė esanti ilgalaikė.
„Mes dokumentavome tolimojo kosmoso radiacijos poveikį kai kuriems gyvybiškai svarbiems organams ir manome, kad panaši neigiama reakcija gali būti fiksuojama daugelyje organų. Yra svarbu šias pasekmes išsiaiškinti ir suprasti iš anksto, kad galėtume padaryti viską, kas būtina, kad apsaugotume savo ateities kosmoso keliautojus,“ – aiškino vyresnysis tyrėjas Kamal Datta.