Prieš 11 metų istorinius Pacų rūmus Vilniaus senamiestyje įsigijusi Lenkija į šį istorinį pastatą perkelia savo ambasadą.
Oficialus rekonstruotų patalpų atidarymas įvyks ketvirtadienį, kai Vilniuje lankysis Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius (Jacekas Čaputovičius).
Į šį pastatą taip pat perkeliamas konsulatas ir Lenkijos institutas Vilniuje.
„Labai džiaugiamės, kad gražusis miestas Vilnius gavo naujuosius istorinius, rekonstruotus pastatus, kurie džiugins praeivius, turistus“, – trečiadienį spaudos konferencijoje buvusioje rūmų pokylių salėje sakė Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska (Uršula Doroševska).
Šių Pacų rūmų istorija skaičiuojama nuo 1628 metų – tuo metu šiame sklype stovėję atskiri nedideli namai buvo parduoti Lietuvos didžiojo kanclerio pavaduotojui Steponui Kristupui Pacui. Jie pradėti apjungti į vieną didelį pastatą.
1655 metais per karą su Maskva šie rūmai sudegė ir, nors vėliau buvo atstatyti, dar kartą sudegė 1748 metais. Tada pastato atstatyti nepavyko – jis tik restauruotas pagal likusias patalpų liekanas.
LDK didikų Pacų giminė šio pastato neteko 1783 metais, kai patalpas įsigijo vėliau jas atstatęs Lietuvos didysis kancleris Aleksandras Mykolas Sapiega.
Po 1831 metų sukilimo carinės Rusijos valdžia iš Sapiegų rūmus konfiskavo ir čia įkurdino gubernatoriaus būstinę.
Vėliau juose kūrėsi rusų klubas, o vėliau pritaikyti Rusijos bajorijos poreikiams – tuomet čia veikė knygynas, paveikslų galerija, vyno parduotuvė.
„Mūsų architektūrinių tyrimų autoriai teigia, kad šis pertvarkymas pakeitė rūmų veidą ir juos „sugadino“, – sakė projektavimo darbų vadovė Nijolė Ščiogolevienė.
Iki karo priklausęs Rusijos, vėliau Lenkijos, o po Antrojo pasaulinio karo sovietinės Lietuvos institucijoms priklausęs pastatas buvo dar kartą atstatytas ir kelis kartus restauruotas.
Tuo metu Lenkija rūmus rekonstravo beveik pustrečių metų – investicijos siekė 18 mln. eurų, teigia rangovai.
„Ne tik projektavimo, bet ir visi statybos darbai buvo gana sudėtingi, – sakė rūmų darbų atnaujinimo darbų projekto vadovas Mariuszas Wawro (Mariušas Vavro). – Turėjome sujungti du elementus: pirma, tai istorinis, Kultūros paveldo departamento saugomas pastatas, bet iš kitos pusės, turėjome jį pritaikyti prie šiuolaikinių poreikių“.
M. Wawro teigė, kad jeigu pastatas nebūtų taip smarkiai saugomas, jį būtų galima labiau pritaikyti darbui.
„Galbūt galėtume (…) funkcinių požiūriu panaudoti daugiau koridorių, bet iš esmės esame patenkinti“, – sakė jis.
U. Doroszewska tvirtino, kad ambasada sieks, jog rekonstruotus rūmus galėtų aplankyti kuo daugiau žmonių.
„Mes labai stengsimės, organizuosime visokius renginius, kurių metu svečiai galės susipažinti, apžiūrėti kai kurias patalpas“, – sakė diplomatė.
„Stengsimės organizuoti ir ekskursijas, pavyzdžiui, moksleivių“, – pridūrė ambasadorė.
Pacams priklausė ir kiti netoliese buvę pastatai – ten šią vasarą pradėjo veikti viešbutis.
