Tradicija gyva, jei ji kinta. Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija, skaičiuojanti jau antrąjį šimtmetį, turi brangių tradicijų, kurias siekia ne tik išsaugoti, bet ir modernizuoti. Viena iš tokių – gimnazijos Poezijos pavasario šventė. Ją rengiame jau 44 metus. Šiais metais įdomiausiu kūrėju gimnazistai išrinko dainų autorių ir atlikėją Marijoną Mikutavičių.
Gegužės 25 dieną gimnazija šurmuliavo nuo pat ryto. Sulaukėme Lietuvos Poezijos pavasario dalyvių – poetų iš Lietuvos ir Latvijos, tai – Meilė Kudarauskaitė, Vladas Braziūnas,Uldis Berzinš,Simonas Bernotas, Gintautas Dabrišius, Elvyra Pažemeckaitė, Julius Žėkas, Marija Urbšytė Dy bei literatūros kritikas Arvydas Valionis. Savo kūrybą mokiniams ir mokytojams jie skaitė atnaujintoje Salomėjos Nėries auditorijoje.
Gimnazijos muziejuje susirinko Panevėžio jaunieji poetai – gimnazijos skelbto poezijos konkurso dalyviai iš Panevėžio Žemynos ir Saulėtekio progimnazijų bei Kazimiero Paltaroko gimnazijos. Vertinimo komisija pasidžiaugė jaunųjų poetų branda, turtinga kalba. Poezijos konkurso laureate tapo „Saulėtekio“ progimnazijos septintokė Beatričė Banevičiūtė. Visų dalyvių kūryba spausdinama gimnazijos laikraštyje „Svirtis“.
Toliau poezijos šventė tęsėsi mokyklos Alyvų skvere. Gimnazijos aktoriai pagal Marijono Mikutavičiaus dainas sukūrė impresiją „Tai apie mus“, kurioje buvo ir dramatiškų, ir romantiškų akimirkų. Impresijoje dalyvavo ne tik jaunieji (o gal ir būsimieji) aktoriai, bet ir II-ųjų gimnazijos klasių mokinių chorai, gimnazijos merginų ansamblis, tautinių šokių ansamblis „Kanapėlė“.
Malonu, kad M.Mikutavičius pastebėjo gimnazistų pastangas kitaip perskaityti, savaip interpretuoti jo dainas. Toks ir buvo jaunųjų aktorių tikslas. Smagu, kad daugelis skvere susirinkusių gimnazistų buvo ne tik renginio žiūrovai, bet ir dalyviai.
O pats Marijonas Mikutavičius, kaip asmenybė, visapusiškas žmogus, atsiskleidė pokalbių valandoje, kurią moderavo gimnazijos alumnė Meda Džiugaitė ir jos kolega Paulius Oficerovas.
Marijonas Mikutavičius, paprašytas ko nors palinkėti Vytauto Žemkalnio gimnazijos mokiniams, valandėlę susimąstė ir nuoširdžiai, kaip jis moka, patarė visiems ieškoti savo kelio, kurį rasti galbūt nelengva, bet būtinai reikia bandyti ir jo ieškoti.