Lietuvos rašytojų sąjungos narys, 29 knygų autorius Algimantas Kaminskas 2017-uosius poetas, prozininkas ir publicistas vertina kaip vienus iš geriausių – A. Kaminskas tapo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinės premijos laureatu, išleido romaną „Gruodas“ bei pradėjo mažųjų romanų ciklą ir išleido tris knygas „Namas“, „Martynas“, „Ėjimas šviesos“.
A. Kaminskas sako, kad tai ne pabaiga ir, jei Dievas leis, 73-ejų rašytojas planuoja išleisti bent du naujus romanus.
„Šių metų įvertinimas man labai svarbus. Džiaugiausi tada, džiaugiuosi ir dabar. Susikaupimo požiūriu tai buvo labai svarūs metai, nors knygų skaičius nemenkas buvo ir ankstesniais. Per metus išleidžiu po dvi, tris knygas, tačiau knygos išleidimas – sunkus reikalas, juo labiau kad knygų skaitymo problema lieka ir veda į aklavietę. Gaila, kad jos, kaip ir daug kitų vertybių, praranda visuomeninę ir politinę vertę, inteligentai nebegali jų įpirkti, už knygų rašymą niekas nemoka jokio honoraro, pats turi pasirūpinti ir leidyba, ir platinimu. Man rašymas kaip malda – jei esi įpratęs melstis kasdien, kitaip nebemoki elgtis, taip ir rašymas – jei esi įpratęs rašyti, nieko su savimi negali padaryti. Todėl ir kitų metų planai tokie, kaip visuomet – knygos“, – kalbėjo A. Kaminskas.
Rašytojas gimė Kybartuose, Vilkaviškio rajone. Baigė Vilniaus aukštąją partinę mokyklą, o Vilniaus universitete įgijo žurnalistikos specialybę. Dirbo Kėdainių rajono laikraščio „Tarybinis kelias“ korektoriumi, korespondentu, vėliau tapo redaktoriaus pavaduotoju. A. Kaminskas Panevėžio rajono žmonėms geriausiai pažįstamas kaip ilgametis „Tėvynės“ laikraščio redaktorius, šiose pareigose dirbęs nuo 1984-ųjų iki 2008-ųjų.
Jau dešimtmetį nebedirbantis spaudoje rašytojas sako turintis daugiau laiko kūrybai – per kelerius metus išleido dvylika knygų, tvarko archyvus, renka ir dėlioja eilėraščius naujiems leidiniams.
„Išėjęs į pensiją galėjau atsidėti tik rašymui, kiti darbai nebetrukdo susikaupti. O kaip rašau, nei pats nežinau, mintys liejasi savaime – ypač vaikščiojant miesto gatvėmis. Visą laiką gyvenu rašymu, galvoju, kaip toliau rutuliosis įvykiai, kaip klostysis herojų likimai. Dažniausiai viską iš anksto apmąstau ir po truputį dėlioju. Tik bėda ta, kad amžius daro savo. Anksčiau per dieną parašydavau po du puslapius, dabar vieną puslapį per dvi, tris, kartais keturias dienas“, – sako knygų autorius.
A. Kaminsko kūriniai ne kartą buvo įvertinti, laimėta N. Ostrovskio literatūrinė premija, pelnyta Lietuvos žurnalistų sąjungos apdovanojimų, tačiau pačia svarbiausia išleista knyga autorius laiko romaną „Kančia“. Tai – romanas, galintis paaiškinti, kodėl Lietuva pirmauja visame pasaulyje savižudybėmis ir masine emigracija.
„Ši knyga labai asmeniška ir sielai artima, nedaug reikėjo save prievartauti, o lengviausiai rašėsi dviejų dalių romanas „Ūkanos atnašavimas“. Knygos išėjo paeiliui, jos irgi man artimos, jose daug asmeniškumų“, – atvirauja rašytojas.