Prieš dvidešimt metų Panevėžio politikai prieš kiekvienus Seimo rinkimus „steigdavo“ savarankišką universitetą. Tačiau šios fantazijos pasibaigdavo paskelbus rinkimų rezultatus.
Ar tikrai kada nors turėjome galimybę turėti savo universitetą? Baikit, nemanau. Visada sakiau, kad reikia stiprinti esamą kolegiją.
Žinau, kad su Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio fakultetu susiję dėstytojai ir kiti gali paprieštarauti – esą mąstau nepatriotiškai ir todėl nesiekiu savarankiško universiteto mūsų miestui.
Patriotizmas geras dalykas, bet šaltas protas – dar geriau.
Ar realu kalbėti apie savarankišką universitetą Panevėžyje, kai visoje Lietuvoje universitetai naikinami juos jungiant, ir kai katastrofiškai mažėja studentų? Nereikia savęs apgaudinėti.
Ar pavyktų tokioje situacijoje gauti didžiulį finansavimą, atsivežti nemažai profesorių ir pradėti praktiškai jokio prestižo dar neturinčio universiteto veiklą? Kituose miestuose rinkti Seimo nariai tai palaikytų akibrokštu, kai jų miestuose universitetai bus jungiami.
KTU Panevėžio fakulteto gyvybė šiuo metu priklauso tik nuo Kaune esančio universiteto tarybos ar rektoriaus malonės – kada panorėję gali jį perkelti į Kauną, ir ką tada? Panevėžyje kažkada mokėsi 800 studentų, o šiuo metu gal ir 300 nebesiekia. Ekonomiškai jau dabar universitetui jis nenaudingas, o jungiantis su kitais gali ir visai atsisakyti fakulteto Panevėžyje.
Tad ką daryti? Išeitis yra.
Lietuvai jungiantis į Europos aukštojo mokslo erdvę, ateityje numatoma ir Lietuvoje įvesti daugiau aukštojo mokslo pakopų. Didžiųjų miestų kolegijos jau svarsto galimybę jungtis su kai kuriais universitetais ir steigti taip vadinamąjį taikomojo mokslo universitetą.
Toks universitetas galėtų rengti profesinius magistrus ir bakalaurus, o trumpesnės studijos būtų glaudžiai siejamos su praktiniu mokymu, moksliniai pakraipai skiriant mažiau dėmesio. Baigus tokį universitetą nebus galima stoti tiesiai į doktorantūrą, nes tas magistro laispnis būtų profesinio, o ne akademinio profilio.
Šiuo metu sujungus universitetą ir kolegiją, iš to darinio negali gimti universitetas, nes esą nukentėtų aukštojo mokslo kokybė, tačiau taikomojo mokslo universitetą steigti būtų leidžiama, nes jis viena pakopa žemesnis už klasikinį universitetą.
KTU Panevėžio institutas turi puikią robotikos mokslų tradiciją, puikių laboratorijų, dar būtų galima rengti informacinių technologijų specialistus ir apskritai orentuotis į aukštųjų technologijų praktines studijas. Po 20 metų net 80 proc. darbo vietų bus susiję su įvairaus lygio aukštosiomis technologijomis.
Reiktų, kad steigėjas – Seimas – leistų Panevėžyje esančias KTU patalpas ir laboratorijas perduoti steigiamam universitetui.
Tai – šansas visam Panevėžio kraštui. Tačiau būtina, kad dėl tokios idėjos susitartų ir to vieningai siektų tiek vietos politikai, tiek ir Panevėžio akademinė visuomenė.
Kas būtų, jeigu nedarytume nieko?
Panevėžio kolegija galėtų nukristi gal net į dar žemesnę aukštojo mokslo pakopą ir tektų ją jungti gal net su profesinio mokymo centru, paliekant teisę rengti, kas to norėtų, profesinio bakalauro studijas.
Kalbant apie šią idėją Panevėžys minimas kaip paribio miestas, kuriame gali atsirasti taikomojo mokslo universitetas, o gali ir neatsirasti. Geriau, kad atsirastų. Tačiau į kurią pusę viskas pakryps, daug priklausys ir nuo mūsų.