Afrikinis kiaulių maras (AKM), nusiaubęs Lietuvą ir jos kaimynes, regis, įsitaisė čia ilgam. Praėjus pirmajam šokui, AKM jau vadinamas liga, su kuria reikia išmokti susigyventi, nes jokie stebuklingi vaistai dar neišrasti. Siekiant kontroliuoti situaciją ir stabdyti ligos plitimą, šią savaitę Rygoje įvyko aukšto lygio pareigūnų konferencija, kurioje aptartos AKM problemos.
Ši itin aktuali tema į konferenciją sukvietė AKM paveiktų šalių žemės ūkio ministrus, veterinarijos tarnybų vadovus, mokslininkus, Europos Komisijos, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos, Europos maisto saugos agentūros atstovus. Konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos žemės ūkio ministro Broniaus Markausko vadovaujama Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnų delegacija.
Artėja vasara – kritinis ir labiausiai pavojingas AKM laikotarpis, kai rizika, kad liga pateks į ūkį, ypač išauga. Visos valstybės siekia apsaugoti savo kiaulininkystės sektorių ir išvengti didelių ekonominių nuostolių. Konferencijoje dalyvaujančių šalių atstovai papasakojo apie AKM situaciją ir pasidalino kovos su šia liga patirtimi. Visi jie akcentavo biosaugos reikalavimų laikymosi kiaulininkystės ūkiuose ir laukinės faunos kontrolės svarbą – AKM viruso šaltinis cirkuliuoja gamtoje, šernuose, ir tik tinkamai įgyvendintos priemonės tiek medžiokles metu, tiek ir kiaulių ūkyje gali padėti apsisaugoti nuo užkrato.
„Kova su čia liga išlieka vienu pagrindinių Lietuvos žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos prioritetų.
Šiuo metu AKM situacija mūsų šalyje yra gana stabili ir kontroliuojama, nors AKM šernuose nustatomas nuolat“, – konferencijoje kalbėjo ministras B. Markauskas. Pasak jo, bendros Baltijos šalių ir Lenkijos pastangos bei bendradarbiavimas su EK duoda teigiamų rezultatų, tačiau padėtį dar labiau pagerintų informacija apie tikrąją situaciją trečiosiose šalyse. B. Markauskas taip pat atkreipė EK dėmesį ir į nustatytos regionalizavimo sistemos trūkumus, lankstesnio esamų apribojimų taikymo būtinybę.
Susitikime savo įžvalgomis pasidalino ir už sveikatą bei maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis. Pasak jo, šiuo metu EK imasi įvairių veiksmų padėdama šalims kovoti su AKM, ji taip pat parėmė pilotinius projektus Ukrainoje ir Moldovoje, skirdama tam 375 tūkst. eurų.
VMVT duomenimis, šią savaitę AKM patvirtintas 15 šernų (2 sumedžiotiems ir 13 rastų gaišenų). Teigiami AKM atvejai užfiksuoti Kaišiadorių, Ukmergės, Panevėžio, Anykčšių ir Biržų rajonuose. Iš viso nuo 2017 m. pradžios Lietuvoje nustatytos 197 vietos, kuriose AKM patvirtintas 393 šernams (29 sumedžiotiems ir 364 gaišenoms).