Antraisiais kadencijos metais savo darbotvarkes skelbė 80 proc. savivaldybių vadovų – merai, jų pavaduotojai, administracijos direktoriai, pirmą kartą tą darė visi merai, praneša nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS).
Kaip rodo tyrimas, kuris buvo atliktas peržiūrėjus savivaldybių merų, jų pavaduotojų bei administracijos direktorių oficialius darbo kalendorius, asmenines svetaines bei svetainę manosusitikimai.lt, darbotvarkes skelbė 185 iš 215 savivaldybių vadovų.
„Džiaugiuosi, jog vis daugiau savivaldybių vadovų taiko sau aukštesnį skaidrumo standartą ir gana išsamiai skelbia, su kuo susitinka darbo metu. Labai norėčiau, kad per ateinančius metus tai pradėtų daryti visi merai, vicemerai ir administracijos vadovai“, – pranešime sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
TILS duomenimis, ilgalaikes darbotvarkes, leidžiančias matyti susitikimus nuo darbotvarkės viešinimo pradžios, skelbė 24 iš 61 mero – beveik dvigubai daugiau nei pernai, kai tą darė 13 iš 60 merų.
Nevyriausybinė organizacija atkreipia dėmesį, kad „dėl merų kaitos antraisiais kadencijos metais iš viso dirbo 61 meras“.
Ilgalaikes darbotvarkes skelbė kas ketvirtas mero pavaduotojas ir administracijos direktorius (39 iš 154). Jų taip pat dvigubai daugiau, nei buvo pernai.
Tuo tarpu laikinas darbotvarkes, kuriose matomi tik einamosios dienos, savaitės ar mėnesio susitikimai, viešino kas antras savivaldybės vadovas.
Vertinant ilgalaikes darbotvarkes, daugiausiai susitikimų su interesų grupėmis paskelbė Vilkaviškio raj. meras Algirdas Neiberka (177 susitikimus).
Tą taip pat aktyviai darė Vilkaviškio raj. savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas (172 susitikimus) ir Alytaus m. savivaldybės mero pavaduotoja Jurgita Šukevičienė (143 susitikimus).
Daugiausiai susitikimų buvo su verslo ir verslo asociacijų (714 susitikimų), medicinos (637 susitikimai) bei švietimo, sporto ir mokslo atstovais (446 susitikimai).
Dėl savivaldybių vadovų kaitos antraisiais kadencijos metais, iš viso buvo vertinta 215 merų, merų pavaduotojų ir administracijos direktorių. Dalis jų pareigas ėjo laikinai.
Didžioji dalis Lietuvos merų dabartines kadencijas pradėjo 2019-aisiais, po tais metais vykusių tiesioginių merų rinkimų.
