2025 m. svarbių sukakčių sąraše–lietuviškas žemėlapis, Akcinių bendrovių įstatymas, A. Stulginskis, A. Svarinskas, J. Švažas

AutoriusJadvyga Bieliavska (ELTA)Fotobns
J. Jakavonis-Tigras.

Seimas apsisprendė dėl 2025 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių sukakčių. Jie įrašyti į Seimo priimtą rezoliuciją.

2025 metais Lietuva minės Gedimino sąjungos su Lenkijos karaliumi Vladislovu I Lokietka 700 m. jubiliejų, Antano Macijausko lietuviško žemėlapio „Žemėlapis lietuviškai latviško krašto“ 125 -ąsias sudarymo metines. 2025-ieji bus Didžiojo Vilniaus Seimo, Partizaninio judėjimo dalyvių, 1925 m. priimto pirmojo Akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės draugijos, Žydų mokslo instituto – YIVO ir Kalniškės mūšio metais.

2025 -ieji  bus  literato Venclovo Agripos, vertėjo  Baltramiejaus Vilento, filosofo Pilypo Ruigio, rašytojos Žemaitės, verslininko Juozapo Montvilos, spaudos darbuotojos Mortos Zauniūtės, gydytojo Petro Avižonio, rašytojo Povilo Višinskio, tapytojo Mstislavo Dobužinskio, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, antrojo  Lietuvos Respublikos Prezidento Aleksandro Stulginskio, žemės ūkio ministro Mykolo Krupavičiaus, pulkininko leitenanto Juozo Andriaus, lituanisto Juozo Tarvydo, lietuviškosios Brailio abėcėlės sudarytojo Prano Daunio, kunigo Alfonso Lipniūno, disidentės Elenos Terleckienės, kunigo, disidento Leono Kalinausko, akademiko Zigmo Zinkevičiaus, dvasininko, disidento Alfonso Svarinsko, dailininko vitražisto Kazio Morkūno, knygotyrininko Vlado Žuko, dailininko Jono Švažo, kompozitoriaus Benjamino Gorbulskio, kino režisieriaus Adolfo Meko, Akmenų muziejaus įkūrėjo Vaclovo Into metais.

Seimas  pasiūlė Vyriausybei sudaryti komisijas, kurios parengtų 2025 metais minimų sukakčių minėjimo programas. Į šias komisijas bus įtrauktos valstybės institucijų, savivaldybių, bendruomenių, visuomeninių organizacijų, asociacijų atstovai.

Solidžiausias jubiliejus – 700 metai

Svarbių datų sąraše atsirado ir 700 metų, 500 metų jubiliejai ir naujausios šalies istorijos įvykiai.

1325 m. įvyko Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sąjunga su Lenkijos karaliumi Vladislovu I Lokietka. 2025 m. minimas šio įvykio 700-ais jubiliejus.

Apie 1525 m. gimė literatas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sekretorius ir Livonijos lauko raštininkas Venclovas Agripa, lietuvių vertėjas, giesmių eiliuotojas Baltramiejus Vilentas. 2025 m. minimos jų 500-osios gimimo metinės.

1675 m. gimė Mažosios Lietuvos filosofas, filologas, tautosakininkas, giesmių eiliuotojas, vertėjas, evangelikų liuteronų kunigas Pilypas Ruigys. 2025 m. minimos jo 350-osios gimimo metinės.

1845 m. gimė lietuvių rašytoja Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė (Žemaitė). 2025 m. minimos jos 180-osios gimimo metinės.

1850 m. gimė verslininkas, filantropas Juozapas Montvila. 2025 m. minimos jo 175-osios gimimo metinės.

1875 m. gimė Mažosios Lietuvos spaudos darbuotoja, bibliografė Morta Zauniūtė, gydytojas oftalmologas, pedagogas Petras Avižonis, rašytojas, spaudos darbuotojas, tautinio judėjimo dalyvis Povilas Višinskis, scenografas, grafikas, tapytojas, knygų iliustruotojas Mstislavas Dobužinskis. 2025 m. minimos jų 150-osios gimimo metinės.

1885 m. gimė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, antrasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis, dvasininkas, politikas, prisidėjęs prie 1919–1939 m. Žemės reformos įstatymo parengimo ir būdamas keturių vyriausybių žemės ūkio ministru jį vykdęs Mykolas Krupavičius. 2025 m. minimos jų 140-osios gimimo metinės.

1900 m. gimė pulkininkas leitenantas, Lietuvos kariuomenės Karo topografijos skyriaus Kartografijos dalies viršininkas Juozas Andrius, literatūros tyrinėtojas, lituanistas, pedagogas Juozas Tarvydas, Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos pradininkas, lietuviškosios Brailio abėcėlės sudarytojas Pranas Daunys. 2025 m. minimos jų 125-osios gimimo metinės.

1900 m. išleistas Antano Macijausko lietuviškas žemėlapis „Žemėlapis lietuviškai latviško krašto“. 2025 m. sukanka 125 metų nuo šio įvykio.

1905 m. gimė kunigas, pamokslininkas, Štuthofo kalinys Alfonsas Lipniūnas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras Leonardas Grigonis-Užpalis. 2025 m. minimos jų 120-osios gimimo metinės.

1905 m. dirbo Didysis Vilniaus Seimas. 2025 m. minima šio įvykio 120-oji sukaktis.

1920 m. gimė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras Aleksandras Grybinas-Faustas, partizaninio judėjimo dalyvis Viktoras Vitkauskas-Saidokas. 2025 m. minimos jų 105-osios gimimo metinės.

Ypač solidus yra sąrašas asmenybių, kurių bus minimos 100-osios gimimo metinės.

1925 m. gimė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras Petras Bartkus-Žadgaila, partizaninio judėjimo dalyviai Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, Viktoras Šniuolis-Vytvytis, Bronislovas Juospaitis-Direktorius, Mykolas Kazanas-Mutka, Juozas Jakavonis-Tigras, ryšininkė Izabelė Vilimaitė-Stirna, ryšininkė, disidentė, Lietuvos laisvės lygos narė Elena Terleckienė, kunigas, disidentas, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto narys, pogrindinio leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ bendradarbis Leonas Kalinauskas, kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas Zigmas Zinkevičius, Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Lietuvos katalikų dvasininkas, disidentas, vienas iš Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įkūrėjų Alfonsas Svarinskas, dailininkas vitražistas Kazys Morkūnas, lietuvių bibliografas, knygotyrininkas Vladas Žukas, dailininkas, tapytojas, skulptorius Jonas Švažas, kompozitorius, populiarių lietuviškų dainų autorius Benjaminas Gorbulskis, išeivijos avangardinio kino režisierius, rašytojas Adolfas Mekas, gydytojas, Akmenų muziejaus įkūrėjas Vaclovas Intas.

1925 m. Lietuvoje buvo priimtas pirmasis Akcinių bendrovių įstatymas, įsteigta Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės draugija, Vilniuje įkurtas Žydų mokslo institutas, tapęs jidiš kultūros ir mokslinių tyrimų centru. 2025 m. sukanka 100 metų nuo šių įvykių.

Naujausias į rezoliuciją patekęs įvykis– 1945 m. įvykęs Kalniškės mūšis, laikomas vienu didžiausiu Lietuvos partizanų mūšiu su sovietų kariuomene. 2025 m. minėsime 80 metų nuo šio įvykio.

ELTA primena, kad Seimas pernai gruodį 2025-uosius metus paskelbė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros bei lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais.

Taip siekiama pažymėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Baroko literatūros reikšmę Lietuvoje ir Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinktinės „Trys lyrikos knygos“ 400 metų sukaktį ir lėktuvo „ANBO“ sukonstravimo 100-metį.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

2024-ieji Klaipėdos rajone skelbiami Žemaičių rašto metais

confident-noyce

2027-uosius metus siūloma paskelbti Memorialinių muziejų metais

confident-noyce

2024-ieji – NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės, diplomatų Lozoraičių metai

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau