Jau tuoj 11-ą gimtadienį švęsianti grupė „Nešpėtni bernai“ toliau linksmina klausytojus. Miežiškiuose vykusiame Panevėžio rajono bendruomenių sąskrydyje grupė savo pasirodymų istoriją papildė dar vienu sėkmingu koncertu. „Nešpėtnus bernus“ lydėjo palaikantys ir pozityvūs šūkiai net ir koncertui pasibaigus.
11 metų geros nuotaikos
Pasak grupės įkūrėjo ir vokalisto Justino Kanaporio, „Nešpėtni bernai“ sėkmingai atlieka įvairaus žanro kūrinius.
„Šie metai – jau vienuolikti. Per visus tuos metus pastebėjome, kad žmonėms mes labai patinkame. Grupė tik plėtėsi ir augo, pasipildė naujais nariais“, – prisiminė J. Kanaporis.
Vadovas pridūrė, kad grupės žanras toks įvairus, jog klausytojai jam suteikė unikalų pavadinimą.
„Iš pradžių tiesiog savo žanrą siejome su šūkiu – „tikros muzikos fabrikėlis“. Tačiau atliekame tiek liaudišką, tiek estradinę, tiek džiazo muziką, todėl nusprendėme žanro klausimą palikti atvirą. Tačiau situacija kiek pasikeitė, kai buvome Joniškio festivalyje – priėjo tokie „dėdės“, irgi muzikantai, ir paklausė, kokio stiliaus muziką atliekame. Pro šalį ėjęs žmogus jiems atsakė: „Klausiau jų muzikos, jie atlieka tokį „žydišką džiazą“, – juokėsi J. Kanaporis.
Grupės sudėtis
Per tuos metus grupė išsiplėtė.
„Šiuo metu mūsų labai daug. Boso gitara iš pradžių grojo Saulius, dabar jį pakeitė Vytautas. Būgnininkų galėčiau išvardinti apie šešis – vienas, deja, ilsisi ramybėje. Iš tų šešių mūsų jauniausias yra Motiejus, su juo daugiausia ir koncertuojame, o kartais prisijungia ir kiti. Darius taip pat yra grupės dalis, o jei jo nėra, tuomet pamainoje turime Karolį arba Igorį. Na, o mūsų Paulius – nepakeičiamas“, – grupės narius pristatė vokalistas.
Visiems jiems muzika – ir hobis, ir neįkainojama gyvenimo patirtis.
„Pauliui ši grupė – hobis jau nuo pačios pradžios. Jis baigė „Nešpėtnų bernų“ mokyklą, todėl jo gyvenimas tik su muzika. Taip pat jis yra statybininkas, todėl, jei ką, kreipkitės. Tik laiko neturi – namą stato“, – linksmai „bernus“ apibūdino J. Kanaporis.
„Motiejus – mano dukros klasės draugas, draugės sūnus. Pas mus jis būgnais muša. Tiesiog jaunasis talentas, pianistas ir pažengęs būgnininkas. Pamenu, kai prieš porą metų atvyko pirmą kartą į mūsų paskutinį vasaros koncertą – atsivežė mažąjį būgną, „Čarlį“ ir „suolinuką“. Namie pusę būgnų buvo palikęs. Pamaniau, na ir „pacanas“, negaus atlyginimo. O koncerto metu visi buvome nustebinti – „pacanas“ žinojo, ką daro, – vis su nuotaika prisiminimais dalijosi Justinas.
Vytautas taip pat yra vienas iš jaunesniųjų grupės narių.
„Ką tik baigiau mokyklą, išlaikiau egzaminus ir mąstau apie karjerą muzikoje. Manęs jau laukia Muzikos akademija Kaune. Su „Nešpėtnais bernais“ koncertuosiu tiek, kiek bus įmanoma“, – ryžtingai kalbėjo boso gitara grojantis Vytautas.
Klarnetu grojantis Darius sakė, kad nuo Konservatorijos laikų su Justinu bičiuliaujasi: „Norėjome nuveikti kažką linksmo, pakelti nuotaiką ir sau, ir kitiems, todėl susibūrėme į grupę. Kultūros centre dirbu meno vadovu, todėl muzika man visada artima, o „Nešpėtni bernai“ – tai mylimas hobis.“
Pasak atlikėjų, jie groja visur.
„Dar neteko laidotuvėse groti, bet, jei reikia, galima kreiptis – esame paruošę repertuarą ir tam. Bendrai kalbant, muziką atliekame ir viešuose renginiuose, kaip ir čia, Miežiškiuose, ir privačiuose renginiuose – vestuvėse, gimtadieniuose, bernvakariuose ir kur tik prireikia“, – savaitraščiui „Tėvynė“ komentavo grupės „Nešpėtni bernai“ klarnetininkas Darius.
