10 išgelbėtų ruoniukų jau du mėnesius gyvena Baltijos jūroje: kaip jiems sekasi, leidžia sužinoti specialūs siųstuvai

AutoriusJP
FotoORGANIZATORIŲ


Šį pavasarį ir vasarą Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre išslaugyti ruoniukai jau du mėnesius gyvena laisvėje. Kaip jiems sekasi gyventi ir kaip laikosi dar trys, reabilitacijos centre likę, ruonių jaunikliai, pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus atstovai.

Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre išslaugyti ruoniukai jau du mėnesius gyvena gimtuosiuose Baltijos jūros vandenyse. Liepos mėnesį į Baltijos jūrą paleisti ruoniukai sekami specialiais siųstuvais, kurie buvo įsigyti už „Lidl Lietuva“ projekto „Duok ruoniukui penkis“ metu surinktą paramą. Šie siųstuvai leidžia mokslininkams gauti itin tikslius duomenis apie mažylių buvimo vietą ir jų elgesį. Taip pat – sužinoti, kaip ruoniams sekasi prisitaikyti natūralioje aplinkoje.

„Beveik visiems gyvūnams sekasi gerai, jie pasklido plačiai po Baltijos jūrą – nuo Estijai priklausančios Hyjumos salos iki Maklenburgo įlankos prie Vokietijos krantų. Atidžiai analizuojame ir jų elgseną – šiuo metu matome, kad jie nuolat nardo ir išlipa į krantą. Tai reiškia, kad ruoniukai sėkmingai ieško maisto ir medžioja grobį“, – pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė.

Reabilitacijos centre nuolat slaugomi Baltijos jūros gyvūnai

Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre kol kas vis dar slaugomi trys pavasarį išgelbėti ruoniukai – Funčas, Kaniukė ir Kapsė. Pastaroji jau sveria 50 kg ir artimiausiu metu bus paleista į laisvę. Funčui ir Kaniukei Baltijos jūros vandenų reikės palaukti dar iki pavasario.

„Pagrindinis pavojus ruoniukams jūroje, dėl kurio juos tenka reabilituoti mūsų centre – žvejų tinklai, maisto trūkumas bei cheminėmis medžiagomis, sunkiaisiais metalais ir mikroplastiku užteršta žuvis. Siekiant padėti mažyliams patiems išgyventi jūroje, verta mažinti žvejybos mastus Baltijos jūroje, nes žuvis yra vienintelis ruoniukų maistas vandenyje“, – sako Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.

Nors pagrindinis muziejaus tikslas – reabilituoti sužeistus, nusilpusius ruoniukus ir atėjus laikui grąžinti juos į natūralią aplinką, čia yra slaugomi ir kiti Baltijos jūros gyventojai. Šiuo metu centre sveiksta šeši kirai ir du laibasnapių narūnėlių jaunikliai.


1 komentarai

Jonasw 2023-09-23 19:34 at 19:34

Taigi jusu laikrastis rase, apie mokymus „barbora”, buvo saudoma is pabuklu i jura. Tai ko stebemes ir virkaujam ? Saude ne tik musu 10.5 cm haubicos bet ir sveciu 15.5 cm. Man idomu o kur musu savaeiges dingo ? Taip dziaugemes, kad isigijome, tai kur jos ?

Atsakyti

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Baltijos jūros dieną ruoniai sutiks savo gimtuosiuose namuose – į jūrą paleista dar 19 išslaugytų ruoniukų

JP Redakcija

Lietuvoje sveiksta 19-a ruoniukų: kaip galite padėti jiems greičiau grįžti atgal į jūrą?

JP Redakcija

V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads