Dar visai neseniai Panevėžio miesto savivaldybė intensyviai ruošėsi iš Panevėžio kilusio menininko Stasio Eidrigevičiaus menų centro įrengimui, tačiau pats menininkas leidinyje „Kultūros barai“ publikavo straipsnį, kuriame pašaipiai įžeidinėjo ne tik miesto valdžią, bet ir be jokio gailesčio tyčiojosi iš paties miesto. Socialiniuose tinkluose užvirė miestiečių diskusijos, ar verta toliau mąstyti apie S. Eidrigevičiaus menų centrą, kai pastarasis negerbia nei miesto, kuriame įsikurs jo vardu pavadintas menų centras, nei šio miesto menininkų ar valdžios.
Kultūros ir meno žurnale „Kultūros barai“ pasirodęs S. Eidrigevičiaus straipsnis privertė iš nuostabos aikčioti ne vieną jį perskaičiusį.
Garsus pasaulyje menininkas publikacijoje rašo, jog viešnagės metu Panevėžyje, liko nepatenkintas turbūt viskuo, kas jį supo: pradedant nuo mažmožių, kaip balta duona ar liftas, valdžios atsiųstų kvietimų, ant kurio antspaudas uždėtas ne tiesiai, iki jau penkioliktus metus mieste vykstančių kultūrinių festivalių. S. Eidrigevičiui užkliuvo net J. Miltinio dramos teatro spektaklių reklaminiai plakatai.
Sutarta dar praėjusį rugsėjį
Dar praėjusiais metais, švenčiant Panevėžio miesto gimtadienį, kino centre „Garsas“ buvo pristatyta tapytojo, grafiko, rašytojo, knygų iliustratoriaus, performansų autoriaus Stasio Eidrigevičiaus menų centro idėja.
Tądien menininkas kartu su Panevėžio miestu meru Ryčiu Račkausku pasirašė ketinimų protokolą, kuris tapo pagrindu kuriant analogų Lietuvoje neturintį menų centro projektą.
Menų centras turi veikti kaip interaktyvi multifunkcinė bendravimo erdvė, kurioje žiūrovai susipažintų su S. Eidrigevičiaus darbų ekspozicija, plataus spektro parodomis, dalyvautų seminaruose, paskaitose, kūrybinėse dirbtuvėse, meistriškumo pamokose, performansuose, meninėse akcijose.
Tąkart renginyje dalyvavusieji garbūs svečiai išreiškė palaikymą tokio menų centro steigimui ir teigė, kad jį pavyks įgyvendinti vietos ir šalies valdžios pastangomis.
S. Eidrigevičiaus menų centro idėjai pritaria Nacionalinės dailės galerijos vadovė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus direktorius, Lietuvos dailės muziejaus pavaduotojas, Vilniaus paveikslų galerijos vedėjas bei kiti žinomi kultūros atstovai.
Ar verta?
„Tačiau, ar verta kurti menų centrą menininkui, kuris negerbia miesto, kuriame šis centras stovės?“, – taip po paties S. Eidrigevičiaus publikuoti straipsnio, kuriame kone juodinamas Panevėžio miestas, klausė socialiniuose tinkluose bendraujantys miestiečiai.
Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas naujienų portalui JP teigė tokios menininko reakcijos pernelyg nesureikšminantis.
„Stasys Eidrigevičius emocionalus ir nuotaikos žmogus. Manau, mūsų tikslas gerokai aukštesnis nei atskiri emocijų pliūpsniai, tad neverta dėl kultūros žurnale publikuoto straipsnio kelti šaršalo. Turbūt Panevėžiui Stasio labiau reikia, nei Stasiui mūsų“, – teigė miesto meras.
Kabinėjosi prie klaidų
Žurnale „Kultūros barai“ publikuotame straipsnyje S. Eidrigevičius pasišaipė ir iš naujojo Dailės galerijos direktoriau Egidijaus Žukausko, mat pastarasis ignoruoja klaidas laiškuose.
TAIP PAT SKAITYKITE: Panevėžyje įsikurs analogų neturintis menų centras
„Pasiūliau surengti vokiečių plakatisto Giunterio Rambow parodą. Direktorius susidomėjo. Po kiek laiko parodė laišką, kurį ketina siųsti į Vokietiją. Nesu didelis vokiečių kalbos žinovas, bet skaitau ir jaučiu, kad čia kažkas ne taip. Parašiau jam, kad laiškas su klaidomis, tokio siųsti nederėtų. Jis atšovė, kad klaida tik viena, bet juk jų pustrečios viename žodyje! Nusiunčiau tą laišką keliems žmonėms, kad suskaičiuotų klaidas. Visi stebėjosi: „Ar čia galerijos direktorius taip rašo?“. Na ką gi, drąsus žmogus tas direktorius, jei rodyti nepagarbą adresatams reikia drąsos“, – tokiais žodžiais S. Eidrigevičius atsiliepė apie dabartinį Panevėžio dailės galerijos direktorių E.Žukauską.
Tačiau Panevėžio dailės galerijos direktorius E. Žukauskas pykčio ant menininko nelaiko ir teigia, kad tai gyvenimiška situacija, dėl kurios neverta kelti skandalo.
„Visi turime nuomonę ir galime ją išsakyti. Tikrai neįsižeidžiau ir turiu pripažinti, kad meno centro šio menininko vardu mums tikrai reikia. Jeigu pasaulinio garso menininkas sutiko padovanoti miestui savo kolekciją, tai yra puiki galimybė ir ją turime pasinaudoti. Vienareikšmiškai Panevėžiui šio centro reikia“, – įsitikinęs Panevėžio dailės galerijos direktorius.
Festivaliai – prastos kokybės
Legendinį Panevėžyje vykstantį poezijos festivalį „Literatūrinė žiema“ S. Eidirgevičius savo publikacijoje palygino su eiline mezginių turgaviete.
Šio festivalio organizatorė poetė Elvyra Pažemeckaitė naujienų portalui JP nepanoro komentuoti tokio menininko išsišokimo.
„Turiu savo nuomone, nesu kvailas žmogus, tačiau šiuo atveju pasakysiu tik vieną žodį – atsiriboju“, – tepasakė poetė.
Teatro plakatai – taip pat netinkami
Menininkas S. Eidrigevičius liko nepatenkintas ir Panevėžio J. Miltinio dramos teatro spektaklio „Lavina“ plakatu, kuriame vaizduojama mergina užsiūtomis lūpomis. Mat šis vaizdas jam priminė naujausią vieno žurnalo numerį, kuriame viršelio puslapyje vaizduojama taip pat mergina su užsiūtomis lūpomis.
S. Eidrigevičius suskubo parašyti asmeninį užklausimą teatro direktoriui Linui Zaikauskui, ar tai tik atsitiktinumas. Negavęs atsakymo menininkas ir toliau įkyriai atakavo teatro direktorių, kol gavo atsakymą: „Kodėl jums tai rūpi?“.
Tada, S. Eidrigevičiaus teigimu, šis išsiaiškino, kad plakato idėja ir buvo paremta žurnale matytu vaizdu.
J.Miltinio teatro direktorius šmaikštaudamas JP teigė, kad ne visada geras žmogus yra menininkas ir ne visada menininkas gali būti geru žmogumi.
„Sako, kad Viljamas Šekspyras taip pat buvo blogas žmogus“, – juokėsi L. Zaikauskas.
Abejoja centro atsiradimu
J. Miltinio dramos teatro vadovas prisipažino, kad į S. Eidrigevičiaus laišką tikrai iškarto nebuvo atrašyta, mat menininkas sugebėjo atsiųsti gana nemandagų laišką. Į jį L. Zaikauskas net nenorėjo atsakyti.
„Tačiau reikia pripažinti, kad jis pasaulyje žinomas menininkas. Tie, kas susidūrę su knygų iliustracijomis ir plakatais, jį tikrai žino. Visgi, ar mums reikia meno centro būtent su šia pavarde, nežinau. Galbūt nebūtina prisirišti prie vieno žmogaus, o vertėtų vystyti paties daugiafunkcinio centro idėją, kuri tikrai žavi. Tačiau, kaip ir dauguma dalykų viskas lieka tik kalbomis. Aš labai abejoju, ar toks centras apskritai Panevėžyje iškils“, – teigė J.Miltinio teatro direktorius L. Zaikauskas.