Pernai fiksuota suintensyvėjusi Kinijos žvalgybos veikla prieš Lietuvą, ją labiausiai domina šalies vidaus politika ir artėjantys rinkimai, teigiama ketvirtadienį paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
„Intensyvėja Kinijos žvalgybos veikla prieš Lietuvą. Kinijos žvalgybos tarnybos vis intensyviau naudoja socialinius tinklus, plečia prieš Lietuvą nukreiptus kibernetinio šnipinėjimo pajėgumus“, – rašoma dokumente.
Jame nurodoma, kad pastaraisiais metais pasikeitė Kinijos žvalgybą dominančios informacijos poreikiai.
„Anksčiau Kinijos žvalgybą labiausiai domino informacija, susijusi su „penkių nuodų“ problematika (Taivanas, Honkongas, Tibetas, Sindziangas, Falun Gongas), Lietuvos vaidmeniu ES ir NATO, platesniais procesais šiose organizacijose. Dabar pagrindiniu Kinijos žvalgybos tarnybų prioritetu tapo Lietuvos vidaus aktualijos, politinės takoskyros ir Lietuvos užsienio politikos kryptys“, – tvirtina Lietuvos žvalgyba.
Anot jos, labai tikėtina, kad artimiausioje perspektyvoje Kinijos žvalgyba sieks rinkti informaciją ir apie prezidento, Seimo ir Europos Parlamento rinkimus.
Teigiama, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų šalyse, vienas dažniausiai panaudojamų Kinijos žvalgybos tarnybų veiklos metodų yra kontaktų mezgimas su potencialiais taikiniais socialiniuose tinkluose.
Kinų pareigūnai socialiniuose tinkluose ieško asmenų, kurie turi tiesioginę prieigą prie jautraus pobūdžio informacijos arba platų kontaktų tinklą, juos domina valstybės tarnautojai, politikai, žurnalistai, verslininkai, mokslininkai.
Tokiems asmenims, prisidengus įvairių verslo, analitinių centrų veikla, siūloma bendradarbiauti ir už piniginį atlygį teikti Kinijos režimui aktualią informaciją. Jiems taip pat siūloma atvykti į Kiniją, kur būtų sumokama už suteiktą informaciją ir suformuojamos naujos žvalgybos užduotys.
„Taikinių paieškai Kinijos žvalgyba aktyviai naudojasi socialiniu tinklu „LinkedIn“, nes jo vartotojai viešai apie save atskleidžia daug informacijos“, – teigiama ataskaitoje.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad Kinijos žvalgyba gali siekti prieiti prie Lietuvos piliečių ir jiems lankantis ar atostogaujant trečiosiose šalyse, ypač Pietryčių Azijos valstybėse, kur Kinijos tarnybų veiklos neriboja griežtas kontržvalgybinis režimas.
Be to, šios valstybės žvalgybos tarnybos naudojasi užsienyje dirbančiais kinų mokslininkais technologinio šnipinėjimo tikslais. Dėl prievolės bendradarbiauti su valstybės institucijomis užsienyje dirbantys ar besistažuojantys Kinijos mokslininkai bei studentai tampa potencialiais žvalgybos taikiniais.
„Kinija plečia prieš Lietuvą nukreiptus kibernetinės žvalgybos pajėgumus. Su ja siejamos kibernetinio šnipinėjimo grupuotės reguliariai vykdo Lietuvos valstybės institucijų tinklų pažeidumų skenavimus, siekia įsiskverbti į jų tinklus siekdamos perimti informaciją ir duomenis“, – rašoma Lietuvos žvalgybos ir kontržvalgybos parengtame dokumente.
Anot jo, Kiniją itin domina Vakarų valstybių mokslinis progresas ir jo praktinis pritaikymas tokiose srityse, kaip dirbtinis intelektas, didžiųjų duomenų apdorojimas, kvantinė kompiuterija, debesijos sistemos, puslaidininkiai, biotechnologijos, telekomunikacijos, naujos energetikos rūšys, aeronautika.
„Šio pobūdžio informaciją Kinijos režimas ne tik renka žvalgybos priemonėmis, bet ir legaliais instrumentais – tokiais kaip bendrų mokslinių tyrimų su užsienio mokslininkais įgyvendinimas, bendrų tyrimų laboratorijų, jungtinio kapitalo įmonių steigimas, talentų pritraukimas į Kiniją“, – tvirtinama dokumente.
Valstybės saugumo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentai kasmet skelbia grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Naujausiame dokumente vertinamos svarbiausios artimoje perspektyvoje (2024–2025 metais) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčios kilti grėsmės ir rizikos veiksniai.
