Lietuvoje vis daugėja žolės gaisrų, kuriuos neretai sukelia padegėjai. Per praėjusią parą ugniagesiams jau teko gesinti 50 gaisrų atvirosiose teritorijose. Iš viso šiemet jau kilo per 260 tokių gaisrų. Dažniausiai žolė liepsnoja Vilniaus apskrityje, kur šiemet gesinti 107 gaisrai ir Kauno apskrityje, kur kilo 59 tokie gaisrai.
Vakar, Vilniaus rajone, Sudervės seniūnijoje, Klevinų kaime, degė keliems savininkams priklausantis medinis gyvenamasis namas, garažas ir ūkinis pastatas. Atvykus ugniagesiams, jie jau buvo apimti liepsnos. Ugnis sunaikino visus minėtus pastatus. Gaisro metu sudegė ir automobiliai „Opel Vectra“ ir „Toyota“, apdegė automobilis „Lada“. Išdegė apie 50 arų žolės. Nuo ugnies gaisrininkams pavyko apsaugoti už 20 metrų esantį gyvenamąjį namą. Pirminiais duomenimis, gaisras galėjo kilti ir dėl padegtos žolės.
„Pastebėjus savo žemėje gaisrą ir nesiimant priešgaisrinės apsaugos priemonių – nepranešant ugniagesiams, ar nebandant užgesinti patiems, žemės savininkai gali būti nubausti nuo 50 iki 300 eurų bauda“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiasis specialistas Aurimas Gudžiauskas.
Ugniagesiai primena, kad už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą gali būti skiriama nuo 50 iki 300 eurų bauda, o įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. Dar didesnės baudos gresia už durpynų ir durpingų pievų deginimą. Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną šimtą eurų.