ŽIV užsikrėtusiems asmenims rekomenduojama skiepytis nuo gripo. Skiepytis reiktų kasmet prieš gripo sezoną. Tokios rekomendacijos numatytos naujausiose Europos AIDS klinikinės draugijos gairėse. Pasak rekomendacijų, ŽIV užsikrėtusieji gripo sezono metu turi didesnę gripo komplikacijų riziką, ypač riziką susirgti sunkiu plaučių uždegimu.
ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema iš lėto silpsta ir žmogus tampa neapsaugotas nuo ligų ar infekcijų, nuo kurių sveika imuninė sistema gali apsiginti. Pasiskiepijus, organizmą apsaugantys antikūnai susiformuoja praėjus maždaug dviem savaitėms po vakcinacijos. Imunitetas išlieka apie metus. ŽIV infekuotų asmenų imuninis atsakas į gripo skiepus yra tiesiogiai susijęs su CD4 ląstelių skaičiumi – kuo daugiau CD4 ląstelių, tuo geresni vakcinacijos ir imuninio atsako rezultatai.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta oro lašeliniu būdu čiaudint, kosint. Seilių dalelės su gripo sukėlėjais pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24 – 72 val.(vidutiniškai 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmai, nuovargis ir silpnumas.
Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: plaučių, bronchų, ausų uždegimų bei sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų.
ULAC duomenimis, didžiausias sergamumas gripu ir peršalimo ligomis Lietuvoje fiksuojamas sausio – vasario mėnesiais. Pernai gripo sezono metu Lietuvoje gripu susirgo dvigubai daugiau žmonių nei užpernai ir nuo gripo ir jo komplikacijų užpernai mirė 22 žmonės, iš kurių dauguma sirgo lėtinėmis ligomis ir buvo nepasiskiepiję nuo gripo.