Iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų liko savaitė. Kandidatai aiškūs, lyderiai irgi. Žiniasklaidoje kaip realiausi įvardijami trys kandidatai.
Pažiūrėkim, ką turim.
Pradėkime nuo damos. Indiana Grigienė. Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė. Nežinoma panevėžiečiams nei savo darbais miestui, nei pozicijomis svarbiausiais miesto klausimais. Ar norėtume pirkti katę maiše? Pasvarstykime.
Pirma, kandidatė gyvena rajone, o ne mieste, tik gyvenamąją vietą prieš rinkimus deklaravo Panevėžyje, motinos bute. Ji pati sako, kad viskas pagal įstatymus, o, be to, tie įstatymai jai nepatinka – pasenę, neatitinka realijų, reikia keist. O ir šiaip, sako kandidatė, daug kas taip daro.
Na, gal įstatymai ir pasenę. Gal ir reikia keist. Bet, kol nepakeisti, laikytis vis tiek reiktų. Ypač žmogui, kur reikia ir kur nereikia cituojančiam popiežių ir teigiančiam, kad politikoje galioja „aukštesni moralės standartai“.
Negana to, kandidatė yra baigusi technikumą. Taigi jos išsilavinimas – specialusis vidurinis. Bet ji mano kitaip. Tiksliau, ir vėl mano, kaip jai patogiau. Vieną kartą ji viešai deklaruoja turinti aukštąjį išsilavinimą. Kitą kartą jau yra neapsisprendusi ir išvis nenurodo, koks jis. Pasimetė? Nežinojo? Norėjo suklaidinti? Galvok, kaip nori, bet skaidrumu net nekvepia.
Dar kandidatė ir visas jos skyrius visokeriopai demonstruoja nepakantumą politikams, turintiems reikalų su teisėsauga. Pagirtina. Bet kodėl jų sąraše trečiu numeriu įrašytas jau ilgus metus reikalų su teisėsauga turintis ir vis dar teisiamas Vitalijus Satkevičius? Dvigubi standartai?
O ką jau kalbėti apie kandidatės teiginius, kad ji esą sukūrė verslą. Ar tikrai? Visi suprantame, kad turtingo dėdės pinigais pastatytas verslas nėra tas pats, kas savo paties sukurtas.
Kiek dar melo kandidatės anketoje? Kad ir dėl nurodytų užsienio kalbų mokėjimo?
Ar, stojusi prie miesto vairo, ji sugebėtų atsikratyti Rasos Juknevičienės statytinės statuso? Ar ir toliau būtų vedžiojama už rankos dėdžių ir tetų iš konservatorių viršūnėlės? Klausimų daugiau nei atsakymų.
Trumpiau tariant, sakyti, kaip svarbu būti sąžiningu ir iš tiesų tokiu būti – pakankamai skirtingi dalykai. Tik šiai kandidatei, panašu, tai sunku suprast.
Povilas Urbšys. Daugiau nei pusantros kadencijos dirbantis Seime, savo kalbomis prikišamai deklaruojantis skaidrumą, bendruomeniškumo svarbą ir didelę meilę savo kraujo grupei – Panevėžiui (kas tai sunku pasakyt, bet jis taip sako).
Atrodo, daugiau nei šešeri metai Seime ne toks jau trumpas laikas priimti ar bent jau inicijuoti Panevėžiui ir panevėžiečiams svarbius sprendimus. Ar pamenate tokių? Nes aš pamenu tik bandymą užsidirbti dividendų iš Gretos Kildišienės istorijos, pamenu, kaip besilaukiančiai Seimo narei aiškino, apie ką ji gali ir apie ką negali kalbėti, pamenu amžiną karą su visais ir prieš visus.
Dar vienas pavyzdys. Visi žinome, kaip Panevėžiui svarbu pritraukti kvalifikuotų specialistų, nes mieste jų trūksta. Deja, Panevėžys eliminuotas iš jaunoms šeimoms remiamų pirmam būstui įsigyti sąrašo. Miesto savivaldybė kreipėsi tiek į ministeriją, tiek į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Iš ministerijos gavo eilinį atsirašymą, iš komiteto savivaldybė negavo jokio atsakymo. O štai P. Urbšys ne taip seniai buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku. Dabar yra šio komiteto narys. Ką jis padarė, kad tokia situacija pasikeistų? Nieko.
O ką jis apskritai padarė? Ką jis padarė siūlydamas įstatymų pakeitimus, kad savivaldybės galėtų efektyviai kovoti su apleistų namų savininkais? Nieko. O biokuro katilinių reikalai, dėl kurių mūsų Seimo narys taip veidmainiškai laužė ietis ir ieškojo kaltų? Ar vietoj to, kad priešintų žmones ėmėsi savo tiesioginio darbo inicijuoti įstatymų pakeitimus? Nieko panašaus! Žodžiu, nelabai yra kuo pasidžiaugti.
Bet kad bando sau priskirti mieste vykstančius darbus – faktas. Skleidžiamos kalbos, kad jei ne jis, nebūtų pakeisti mokyklų langai, nebūtų sutvarkytos gatvės. Beklausant panašu, kad ir rytojus be jo neateitų.
Prieš du metus vykusiuose rinkimuose į Seimą puikavosi artima bičiulyste su Karbauskiu ir Skverneliu ir panevėžiečius įtikinėjo, kad tai geriausias pasirinkimas. Pompastiškais pareiškimais prisiiminėjo atsakomybę ir… net neįpusėjus kadencijai jų frakciją triukšmingai paliko. O tada, užmiršęs ir tai, kad miesto gyventojai jį delegavo būtent į Seimą, eilinį kartą pragydo apie naują asmeninę atsakomybę.
Tik šįkart atsakomybei pademonstruoti reikalingos mero regalijos. Kur garantija, kad, sakykim, netyčia P. Urbšį išrinkus, praėjus metams kitiems, darbams nesisekant, vėl eilinį kartą su visais susipykus, jis neprisiims naujos atsakomybės ir neišeis gelbėti viso likusio pasaulio?
Ar kelia pasitikėjimą žmogus, visada su kažkuo kovojantis, kažką griaunantis, bet vargu ar ką sukuriantis? Ar kelia pasitikėjimą tas, kuris prisiimtas atsakomybes nuolat užmiršta ir griebiasi naujų? O kur migloti reikalai su garsiojo giminaičio sodyba, lyg ir padovanota valstybei, kurios restauravimui neaiškiais keliais išrūpintos didžiulės valstybės, t. y., visų mūsų lėšos? Taip, to paties giminaičio, kurio šlovės spinduliuose taip mėgsta šildytis kandidatas.
Vėlgi, rinktis Jums.
Rytis Račkauskas. Meras, kuris jau devyniems mėnesiams „laikinai“ nušalintas nuo pareigų jam pareiškus įtarimus. Vyksta tyrimas. O visgi, tyrimas ar rinkimai? Aštuonis mėnesius!
Visa ši istorija atrodo kaip puikiai sustyguotas politinis spektaklis. Tik pagalvokite – viskas prasidėjo birželį, iki pat sausio byloje nevyko nieko. R. Račkauskas ne kartą sakė davęs parodymus, kreipęsis dėl spartesnio bylos nagrinėjimo, bet viskas – tarsi į sieną.
Galima būtų lažintis, kad visai prieš rinkimus byla bus perduota į teismą, bus viešai paskleista žinia apie menamus nusikaltimus. Dalis žmonių neabejotinai tai įvertins jau ne kaip įtarimus, o kaip faktą. O R. Račkauskas apsiginti negalės. Juk jis ne P. Urbšys, kuris leidžia sau gudriai komentuoti kada nori tai, kas jam paranku. Kalbėdamas nusižengtų įstatymui. Taip ir gyvenam – yra lygūs ir lygesni…
Tačiau šio politinio šou organizatoriai kai ko nepaskaičiavo. Panevėžiečiai mato šios situacijos absurdiškumą. Jie mato jos politinį pamušalą, mato, kokios politinės jėgos naudojasi esama situacija ir tikisi gauti dividendų artėjančiuose rinkimuose. Juk kai matai, kad neturi gebėjimų ir žinių laimėti sąžiningai, lengviausia dar iki rinkimų sunaikinti varžovą bet kokiomis priemonėmis, ar ne?
Dar svarbiau, panevėžiečiai supranta, kuo skiriasi priešrinkiminiai pažadai ir intrigos nuo realių darbų. Mato tai, kas mero ir jo komandos jau padaryta ir kiek darbų parengti startui. Mato, kaip keičiasi miestas. Kaip gerėja infrastruktūra, kaip miestas, po ilgų „konservuoto“ (o gal konservatorinio) sąstingio, tampa tvarkingesnis, jaukesnis, o įvykdžius miesto viešųjų erdvių sutvarkymo, menų centro, baseino ir kitus projektus taps šiuolaikišku ir moderniu.
Taigi, turim ką turim. Rinktis galime visi. Aš jau pasirinkau. Nenoriu, kad Panevėžys grįžtų į intrigų, priešų ieškojimo ir melo laikus, Nenoriu, kad Panevėžys vėl sustotų.
Mano balsas – merui Ryčiui Račkauskui ir jo komandai „Atsinaujinančiam Panevėžiui“.
Politinė reklama bus apmokėta iš visuomeninio rinkimų komitetas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ rinkimų sąskaitos. Užs. Nr. JPR012.