Paskutinį spalio sekmadienį atšaukiamas vasaros laikas – laikrodžius suksime viena valanda atgal. Tai leis ilgiau pamiegoti, tačiau vakare greičiau sutems. Spalio 31-ąją, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, lygiai 4 valandą visi laikrodžiai Lietuvoje turi būti pasukti viena valanda atgal. Žiemos laiko ritmu gyvensime iki paskutinio kovo sekmadienio.
Įtaka sveikatai ir darbingumui
Žiemos ir vasaros laiką nuspręsta įvedinėti, kad būtų geriau išnaudojamas šviesusis paros metas. Tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai. Medikai taip pat sako, kad laiko persukimas daro įtaką sveikatai ir darbingumui, todėl kelias dienas po laiko keitimo patariama daugiau dėmesio skirti miegui ir mėgstamoms veikloms.
Naujienų portalo JP.lt žurnalistė pasidomėjo, kaip laiko pokyčiai veikia sporto bei gamybos sektoriaus atstovus ir kaip atsukta valanda atgal gali veikti vaikų bei gyvūnų rutiną.
Sportininkai laiko skirtumo nejaučia
Futbolo klubo „Panevėžys“ kapitonas Paulius Janušauskas tikino, kad asmeniškai jo ir kolegų laikrodžių persukimas neveikia. „Man asmeniškai skirtumo nėra. Na, o kolegų taip pat nėra tekę girdėti, kad veiktų kažkaip neigiamai. Taip, gal pirmąją dieną po persukimo būna kiek sunkiau, tačiau po to viskas įsivažiuoja“, – sakė jis.
Įmonės „Harju Elekter“ direktorius Tomas Prūsas atskleidė, kad gamybos darbuotojams pradžia visuomet būna sudėtinga.
„Mūsų darbas prasideda 7:30, o baigiasi 16:30, todėl ta viena valanda – daug ką reiškia. Žinoma, kai pamiegoti galime ilgiau – smagu, tačiau kai trumpiau – sunku įsivažiuoti į darbą. Na, bet šis procesas jau įprastas. Tiesiog visi darbuotojai prieš darbą išgeria kavos ir per gerą savaitę pripranta. Vieniems pokyčiai praeina lengviau, kitiems sunkiau“, – komentavo įmonės direktorius.
Šokas karvėms
Rožyno veterinarijos klinikos vadovas Juozas Sederevičius juokėsi, kad dar senais laikais, kai daugelis savo ūkiuose turėjo po kelias karves, būtent jos labiausiai ir jautė valandų skirtumą.
„Karvės yra įpratusios būti melžiamos tam tikrą valandą, todėl valandos skirtumas joms – labai reikšmingas. Na, o kalbant apie naminius gyvūnėlius, asmeniškai tyrimo nesu padaręs, tačiau suprantama, jei katė įpratusi maisto gauti septintą valandą, o dabar visą valandą negaus – ji pyks“, – paaiškino veterinaras.
Velžio lopšelio-darželio „Šypsenėlė“ direktorė Lilija Miežinienė teigė, kad vaikai pokyčių metu adaptuojasi greičiausiai.
„Pirmos dienos, žinoma, būna sunkesnės. Tačiau viskas labai priklauso nuo tėvelių. Mes visuomet jiems primename, kad svarbu apskaičiuoti vaiko miego valandas ir paguldyti jį anksčiau, jei to reikia. Tokiu būdu jis nepajus valandos skirtumo“, – kalbėjo moteris.
Laiko kaitaliojimo padariniai
Persukus laikrodį įprastai sutrinka ir žmogaus biologinis laikrodis, jautresniems tai paveikia tiek fizinę, tiek ir psichologinę savijautą: patiriamas stresas, kamuoja nerimas, nukenčia miego kokybė ar net kankina nemiga.
Visgi moksliškai įrodyta, kad rudens laiko keitimą lyginant su keitimu pavasarį, šaltuoju laikotarpiu žmogaus organizmas prie to kaitaliojimo prisitaiko kiek lengviau. Taip yra todėl, jog rudenį įprastai ilgiau pamiegame, ir organizmas prie laiko pokyčių adaptuojasi greičiau. Pavasarį prisitaikyti sudėtingiau, nes, persukus laikrodį, vienos valandos mums pritrūksta.
Pasak ekspertų, persukus laikrodį kurį laiką itin svarbus sveikas miego, darbo ir poilsio režimas, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas. Visa tai gali padėti lengviau prisitaikyti prie laiko pokyčių ir išvengti nemalonių pojūčių. Teoriją patvirtina ir kalbintas krepšininkas Paulius Janušauskas, kuris tikino, jog laiko pokyčiai sportininkų neveikia.
