Gigantiškas asteroidas skrieja mūsų link ir jau rugsėjo 14 d. praskries gąsdinančiai arti Žemės.
Ši kosminė uoliena yra pavadinta „2000 QW7“, o jos plotis siekia iki 650 metrų.
Tai reiškia, kad ji gali būti beveik du kartus didesnis už įžymųjį Niujorko „Empire State Building“ dangoraižį, kurio aukštis siekia 381 metrą.
Geroji žinia ta, kad objektas praskries maždaug 8 milijonų kilometrų nuotoliu nuo Žemės, o skriejimo greitis sieks 23000 km/val.
Paskutinį kartą jis pro Žemę skriejo 2000 metais ir kitą kartą jį išvysti galėsime tik 2038 metais.
Tačiau ateityje sulauksime ir dar didesnių svečių iš kosmoso
Visai neseniai Elon Musk perspėjo, kad Žemė neturi jokios apsaugos nuo gigantiškų asteroidų.
Milijardierius šį gąsdinantį pareiškimą apie mūsų planetos apsaugos pajėgumus paskelbė po to, kai jo draugas Joe Rogan pasidalino Britanijos laikraščio istorija, kurioje buvo aptartas NASA pasirengimas kosminės uolienos, pavadintos Egipto Chaoso dievo Apofio vardu, atvykimui.
„Twitter“ žinutėje Musk rašė: „Puikus vardas! Neimčiau nerimauti dėl konkrečiai šio asteroido, tačiau galiausiai didelė uoliena rėšis į Žemę ir šiuo metu mes neturime jokių apsaugos priemonių.”
Šis 340 metrų skersmens milžinas (minėta kosminė uoliena Apofis) savo kelyje taip priartėjo prie mūsų planetos paviršiaus, kad kadaise NASA netgi baiminosi, kad jis į mus atsitrenks, rašo metro.co.uk.
Pasisekė, kad vėliau atlikti skaičiavimai parodė, kad objektas aplenks mus ir nuo mūsų planetos paviršiaus praskries vos už 31000 km., kas kosminiais terminais prilygtų vieno plauko pločiui.
Tačiau jis dar sugrįš
„Artimas Apofio praskriejimas 2029 metais taps nuostabia galimybe mokslui,“ – sakė Marina Brozović, mokslininkė iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje, dirbanti su radariniais arti Žemės skriejančių objektų stebėjimais.
Mokslininkai tikisi visais galimais resursais stebėti šį gigantą ir tikisi, jog gali pavykti išvysti tokias paviršiaus detales, kurios gali būti vos kelių metrų dydžio.
Jeigu Apofis rėžtųsi į tokį miestą kaip Londonas, jis nuo Žemės paviršiaus nušluotų milijonus gyventojų ir suformuotų beveik 5 km. skersmens kraterį.
Tik 800 metrų skersmens ar didesnės kosminės uolienos pradeda kelti egzistencinę grėsmę žmonijai, nes būtent didesni objektai į orą gali paskleisti tiek daug dulkių ir nuolaužų, kad būtų užblokuojama Saulės šviesa ir planetoje toliau nebegalėtų augti augalai.
Ironiška yra tai, kad pro Žemę Apofis praskries penktadienį, balandžio 13 d. 2029 metais. Tądien astronomai iš viso pasaulio nukreips savo teleskopus šio asteroido link.
Apofis reprezentuoja vieną iš maždaug 2000 šiuo metu žinomų, potencialiai pavojingų asteroidų.
Stebėdami Apofį jo 2029 metų praskriejimo metu, tyrėjai surinks svarbios mokslinės informacijos, kuri vieną dieną galėtų būti panaudota planetos gynybai.
Reta, kad tokio dydžio asteroidai praskrieja taip arti Žemės. Nors mokslininkai pastebėjo mažesnius, 5-10 metrų asteroidus, kurie pro Žemę praskrieja panašiu nuotoliu, visgi, Apofio dydžio asteroidai skaičiaus atžvilgiu yra gerokai retesni ir taip dažnai pro Žemę neskrenda.
Vis dėlto, teigiama, kad 2029 metų balandžio 13 d. įvyksiantis Apofio asteroido praskriejimas, dėl savo artimo nuotolio nuo mūsų planetos, bus „vertas rekordų knygos“.
Užklups nepasiruošusius?
Dar praėjusį mėnesį asteroidas, kuris dėl savo dydžio galėtų pražudyti milijonus, pro mūsų planetą skriejo praėjus vos kelioms dienoms po jo pastebėjimo.
Jeigu jis būtų atsidūręs susidūrimo su Žeme kurse, tuomet mes būtume turėję labai menkų šansų apsisaugoti ir mums tiesiog būtų tekę beviltiškai stebėti, kaip į gimtąją planetą trenkiasi kosminė uoliena.
Po šio praskriejimo Europos kosmoso agentūra paskelbė skubų kvietimą, kad į „dangų būtų nukreipta daugiau akių“ ir kad taip daugiau nebebūtume užklupti nepasiruošę.
Liepos 25 d. astronomai stebėjo 100 metrų skersmens objektą, pavadintą „2019 OK“, kuris skriejo nuo mūsų planetos paviršiaus nutolęs vos per 65000 km, kas yra vos penktadalis atstumo link Mėnulio.
Europos kosmoso agentūra (ESA) patvirtino, kad šis asteroidas „anksčiau buvo stebimas, bet nebuvo įvardintas, kaip netoli žemės esantis asteroidas“. Dabar yra viliamasi pasimokyti iš šios klaidos, kad bet koks mūsų link skriejantis asteroidas būtų nustatytas ir identifikuotas dar gerokai iš anksto.
NASA skaičiuoja, kad jau yra nustatyta daugiau nei 90 procentų netoli Žemės skriejančių objektų, kurie yra 1 kilometro ar didesni, kurie susidūrimo atveju turėtų globalių katastrofinių padarinių.
Anot Netoli Žemės esančių objektų tyrimo centro vadovo Paul Chodas, yra vos keli NASA identifikuoti asteroidai, kurie turi šansą susidurti su Žeme, vienas jų yra Bennu.
Tai penkių futbolo aikščių dydžio asteroidas, sveriantis apie 79 milijardus kilogramų – 1664 kartus daugiau už „Titaniką“.
Egzistuoja 1 iš 2700 tikimybė, kad tarp 2175 ir 2199 metų šis asteroidas susidurs su Žeme. Tai reiškia, kad dėl savo gerovės mums nerimauti nereikia, tačiau mūsų proproproanūkiams gali pasisekti mažiau.
Geroji žinia ta, kad vis daugiau mokslininkų vienija jėgas tam, kad rastų būdus, kaip būtų galima apsaugoti mūsų planetą nuo katastrofą galinčių sukelti kosminių uolienų.