Žemė periodiškai pulsuoja, tačiau neaišku kodėl tai vyksta

AutoriusGISMETEO.LT
FotoPIXABAY.COM

Pažvelgus į istorinių ir didžiulių geologinių įvykių laiką per šimtus milijonų metų, galima pamatyti ciklinius aktyvumo pliūpsnius, kurie gana nuosekliai kartojasi.

Aprašydami šį modelį naujame savo tyrime, mokslininkai iš Niujorko universiteto ir Karnegio mokslo instituto (Carnegie Institution for Science), šį fenomeną apibūdino kaip „Žemės pulsą“. Visgi, pagrindinė šį pulsą lemianti priežastis išlieka paslaptimi.

Kaip aprašoma žurnale „Geoscience Frontiers“, tyrimo autoriai pažvelgė į 89 gerai datuotų pagrindinių geologinių įvykių amžių per pastaruosius 260 milijonų metų, tarp kurių ir dramatiški Žemės tektoninių plokščių pokyčiai, vandenyno deoksigenacija, didieji vulkaniniai lavos išsiliejimai, jūros lygio svyravimai, masinio išnykimo atvejai ir kita.

Jų analizės atskleidė, kad per 260 milijonus metų šie globalūs geologiniai įvykiai buvo laisvai susitelkę ties 10 skirtingų laiko taškų, susigrupavę į pikus ar „pulsus“, kurie kartojosi kas maždaug 27,5 milijonus metų.

Remiantis jų darbais, naujausias geologinių įvykių klasteris vyko prieš maždaug 7 milijonus metų, o tai reiškia, kad praeis dar maždaug 20 milijonų metų, kol planeta susidurs su dar vienu didelio geologinio aktyvumo impulsu.

„Daugelis geologų mano, kad geologiniai įvykiai per laiką vyksta atsitiktinai. Tačiau mūsų tyrimas pateikia statistinius bendro ciklo įrodymus, kurie rodo, kad šie geologiniai įvykiai yra sietini, o ne atsitiktiniai,“ – pareiškime sakė Michael Rampino, tyrimui vadovavęs autorius ir geologas iš Niujorko universiteto Biologijos departamento.

Idėja atrasti Žemės geologinių sukrėtimų modelį nėra jokia naujiena.

Senosios religijos ir tikėjimo sistemos bandė įvertinti didžiulių gamtos įvykių ciklų, užgožiančių žmonių gyvenimus, idėją. Per kelis pastaruosius dešimtmečius daugybė geologų teikė idėjas apie geologinius įvykius, kurie kartojasi ciklais, ir kurių dauguma apėmė laikotarpį tarp 26 milijonų ir 36 milijonų metų.

Neseniai įvykdyti radioizotopinio datavimo technikų patobulinimai, bei kiti moksliniai laimėjimai, padėjo mokslininkams patobulinti savo duomenų rinkinius ir, viltasi, padaryti jų tikslesnius vertinimus.

Vis dėlto, vis dar nėra aišku, kas sukelia šiuos impulsus.

Tyrimas užbaigiamas spekuliuojant, kad tai gali būti susiję su vidinėmis Žemės dinamikomis, kurios turi įtakos globalioms tektonikoms ir klimatui.

Alternatyviai, pokyčiai gali būti skatinami ciklų, stebimų Žemės Saulės sistemos orbitoje ir platesnėje Galaktikoje. Mes galbūt nesame tikri, kas diktuoja šį pulsą, tačiau akivaizdu, kad geologinio aktyvumo pikai sukelia didžiulius mūsų planetos pokyčius, reiškiančius milžiniškus sukrėtimus bet kokioms tuo metu egzistuojančioms gyvybės formoms.

„Kad ir kokia būtų šių ciklinių epizodų kilmė, mūsų atradimai patvirtina daugiausia periodiškus, koordinuotus ir su pertrūkiais katastrofiškus geologiniai įrašus, kurie atitolsta nuo daugelio geologų turėtų požiūrių,“ – aiškino Rampino.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

NASA teigia, kad už mūsų Saulės sistemos ribų yra daugiau nei 5000 planetų

confident-noyce

Radijo stotyje „Pulsas“ nuskambėjo pirmoji BC „Jūsų Panevėžys“ laida „#meskomanda“

confident-noyce

Perspėja: per kitą Saulės audrą Žemę gali ištikti „interneto apokalipsė“

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau