Būsimosios Vyriausybės programoje numačius poreikį stebėti maisto prekių kainas, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas vertina, kad tokia priemonė tik sukurs papildomos biurokratijos, o nauda pirkėjui – nulinė. Anot jo, abejotina, ar institucijos sugebėtų efektyviai reguliuoti kainas.
„Nes ką tu su ta informacija (apie maisto prekių kainų sudėtį – ELTA) darysi ir kokios paskatos biurokratui kištis į kažkokių atskirų prekių kainodarą. Ji kinta praktiškai kiekvieną dieną. Nes turime nuolaidas, akcijas, identiškas prekes. Pienas, pavyzdžiui, yra bazinė prekė, bet jo kainos gali skirtis kelis kartus. Ir žmonės tą brangesnį pieną perka. Tai kaip tu tuos dalykus reguliuosi?“ – „Žinių radijui“ kalbėjo Ž. Mauricas.
„Čia gyvenimas rinkimine nuotaika. Realybėje tai bus dar vienas sluoksnis biurokratizmo, nors programoje žadėta, kad to bus mažinama“, – tvirtino jis.
Ekonomistas pabrėžė, kad institucijos jau yra surinkusios daug informacijos apie galutinių maisto prekių kainų sudedamąsias dalis.
„Yra Žemės ūkio ministerijos labai detaliai paruošta informacija ir ten išskaidytos visos dedamosios. Pavyzdžiui, pieno kainų dedamosios išskaidytos pagal tai, kiek atitenka pardavėjui, perdirbėjui, prekybininkui. Labai daug yra surinkta informacijos tiek institucijų, tiek privačiomis iniciatyvomis“, – komentavo jis.
Viename iš Gintauto Palucko Vyriausybės programos punktų numatoma, kad nauja valdžia prižiūrės, ir jei reikės, reguliuos maisto kainas. Numatoma, kad siekiant sąžiningo prekybos tinklų elgesio su pirkėjais bus stebimi prekių antkainiai, o pastebėjus nepagrįstas kainas, taikomi reguliaciniai mechanizmai.
Taip pat šiuo tikslu Seimui gruodžio pradžioje buvo pateikta Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” iniciatyva sistemiškai stebėti būtiniausių prekių ir paslaugų kainas. Šiomis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisomis siūloma, kad būtiniausių maisto produktų, prekių ir paslaugų kainų tendencijas reguliariai analizuotų Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA).
