Dėl įvykusio infliacijos šuolio, bet lygiagrečiai nedidintų akcizų alkoholiui paskutinius ketverius metus degtinės kainos buvo gerokai mažesnės negu maisto produktų, todėl sveikuoliams infliacija „smogė“ stipriau, teigia „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Anot ekonomisto, laikotarpiu nuo 2020 iki šių metų birželio maisto produktai pabrango labiau nei alkoholis ir tabakas (atitinkamai 48, 29 ir 30 proc.), o degtinė brango mažiau nei vanduo (atitinkamai kainos kilo 21 ir 22 proc.).
„Taip nutiko, nes 2021–2023 metų infliacijos šuolis stipriai pakėlė maisto produktų kainas, tačiau akcizai nebuvo taip sparčiai keliami“, – savo „Facebook“ paskyroje penktadienį rašė Ž. Mauricas.
„Degtinės įperkamumas Lietuvoje pasiekė visų laikų aukštumas, t. y. už vieną vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (1333 eurus) Lietuvoje šiuo metu galima nusipirkti net 138 pusės litro talpos degtinės butelius, kainuojančius 9,63 eurų – tai yra du kartus daugiau nei 2010 metais ir tris kartus daugiau nei 2002 metais“, – aiškino ekspertas.
Anot Ž. Maurico, akcizas degtinei per pastaruosius ketverius metus išaugo 22 proc., alui ir vynui – 33 proc., o akcizui sudarant ženklią alkoholinių gėrimų kainų dalį bendras alkoholio kainų augimas tapo lėtesnis nei daugelio kitų maisto produktų – pavyzdžiui, pienas pabrango 66 proc., o degtinė – vos 21 proc.
„Sustojęs maisto kainų augimas bei keliami alkoholio bei tabako akcizai artimiausiu metu turėtų sugrąžinti viską į savo vėžes“, – pažymi ekonomistas.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, lyginant su birželiu prieš metus, 2024 m. metinė infliacija Lietuvoje sudarė 1 proc., o apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) – 0,7 proc.
Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą 2024 m. birželį apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 2,4 proc., o pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija siekė 2,1 proc.
