Per kelis paskutiniuosius dešimtmečius ledynų tirpsmas Himalajuose išaugo 10 kartų, o tai kelia pavojų milijonų žmonių vandens ištekliams Azijoje.
Tyrime, kuriam vadovavo Didžiosios Britanijos Lidso universiteto tyrėjai, nustatyta, kad Himalajų ledynai traukiasi išskirtiniu tempu ir gerokai viršija ledynų nykimo greitį kitose pasaulio vietose.
„Mūsų gauti rezultatai aiškiai rodo, kad šiuo metu ledas Himalajų ledynuose yra prarandamas tempu, kuris yra mažiausiai dešimt kartų didesnis už vidutinį mastą per paskutiniuosius šimtmečius,“ – sakė pagrindinis tyrimo autorius, Dr. Jonathan Carrivick. „Šis praradimų tempo pagreitėjimas išryškėjo tik per kelis paskutinius dešimtmečius ir sutampa su žmonių sukelta klimato kaita.“
Tyrime palyginti šiandieniniai ledynai su 14798 Himalajų ledynais „Mažojo ledynmečio“ periodo plėtimosi metu, prieš maždaug 400-700 metų. Nustatyta, kad per tą laiką ledynai prarado apie 40% savo ploto.
Šio laikotarpio metu jie taip pat prarado maždaug tiek pat viso ledo, kiek šiuo metu yra Vidurio Europos Alpėse, Kaukaze ir Skandinavijoje kartu paėmus.
Dėl tirpsmo metu išsiskyrusio vandens pasaulinis jūros lygis pakilo nuo 0,92 iki 1,38 milimetro.
Himalajų kalnų grandinėje, dažnai dar vadinamoje „Trečiuoju poliu“, yra trečia pagal dydį ledynų ledo koncentracija, nusileidžianti Antarktidai ir Arkčiai.
Jos tirpsmo vanduo yra Brahmaputros, Gango ir Indo upių sistemų ištakos.
Tyrimo bendraautorius, Dr. Simon Cook, sakė, kad žmonės regione „jau mato pokyčius, kurie jau viršija bet ką, kas buvo stebėta ištisus šimtmečius“, kuomet ledynų tirpsmas sukelia nuogąstavimus, dėl vandens atsargų tvarumo.
„Tyrimas yra tik pats naujausias patvirtinimas, kad šie pokyčiai spartėja ir kad jie turės didelę įtaką ištisoms valstybėms ir regionams,“ – sakė Cook.