Vyriausybė trečiadienį pritarė laikinam draudimui per Lietuvą ir iš jos sausuma vežti dvigubos paskirties prekes, kurios gali patekti į Rusiją ir Baltarusiją bei būti naudojamos karui prieš Ukrainą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymu Vyriausybė apribojo 57-ių prekių grupių vežimą – patvirtintame nacionaliniame kontroliuojamų dvejopo naudojimo prekių sąraše daugiausiai yra gaminiai su mikroelektronikos ir puslaidininkių komponentais.
„Lietuva bent metams laiko apriboja dalies dvejopo naudojimo ar galimai dvejopo naudojimo prekių pervežimą per savo teritoriją. Turime duomenų (…) apie tai, kad šios prekės vykdamos iš Vakarų Europos į Centrinės Azijos šalis gali būti panaudotos karo lauke Ukrainoje. Mes savo teritorijos nenorime leisti tam naudoti ir dėl to įvedame tokius ribojimus“, – Vyriausybės posėdyje sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Teigiama, kad Europos Sąjungai įvedus sankcijas ir uždraudus aukštųjų technologijų, strateginių prekių eksportą į Rusiją ir Baltarusiją, Rusijos karinė pramonė pradėjo naudoti kasdienybėje naudojamų elektronikos įrenginių detales, tokias kaip mikroschemos ar puslaidininkiai.
Šias prekes bus draudžiama išvežti per Lietuvos sieną su Rusija ir Baltarusija.
Taip tikimasi išvengti galimo sankcijų apėjimo per aplinkines, sienas su Rusija turinčias šalis, kurioms tarptautinės sankcijos netaikomos – apie tai liudija neproporcingas kai kurių prekių tranzito per Lietuvą į trečiąsias šalis augimas.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metais monitorių ir projektorių eksportas į Kirgiziją išaugo 3684 proc., į Kazachstaną – 753 proc., o automatinio duomenų apdorojimo mašinų eksportas į Sakartvelą – 1882 proc.
Lietuvos banko skaičiavimais, pernai, nuo karo pradžios bendras Lietuvos eksportas į Rusiją sumažėjo 4 proc., tačiau 4,2 proc. padidėjo į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis. Manoma, kad reeksportu maskuojamas sankcionuotų prekių įvežimas į Rusiją.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau teigė, kad yra aiškių požymių, jog sankcijų apėjimui ir draudžiamų prekių gabenimui į Rusiją naudojamos kai kurios Centrinės Azijos šalys.
Pasaulio žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad Lietuva yra viena iš šalių, kurios gali būti naudojamos sankcijų apėjimo schemose.
Lietuvos muitinė nuo liepos 3 dienos iš vežėjų reikalaus gamintojų deklaracijų su patvirtinimu, jog jam žinomas jo eksportuojamų ar reeksportuojamų prekių pardavėjas ir pirkėjas trečiojoje šalyje, taip pat kad jos bus tranzitu gabenamos per Baltarusiją ar Rusiją, kad šiose šalyse jos nebus perparduodamos ar perkraunamos, ir kas jų galutinis naudotojas trečiojoje šalyje.
Muitinės departamentas nuo birželio 5-osios taiko sugriežtintą patikrą užkardant galimą sankcijų apėjimą ir prekių patekimą į Rusiją – vežėjai privalo pateikti tai įrodančius dokumentus.
