Vyriausybė turės pasiaiškinti, jei vėluos su išvadomis Seimui, tačiau opozicijos atstovai didelės tokių Seimo statuto pataisų vertės nemato, per svarstymą nutolus nuo jų pirminio siūlymo leisti projektams judėti į priekį, jei išvada laiku nepateikta.
Seimas 73 balsais „už“, 12 parlamentarų buvus „prieš“ ir 36 Seimo nariams susilaikius priėmė Seimo statuto pataisą, kuriuo patikslinta Vyriausybės išvadų teikimo tvarka.
Seimo statute iki šiol buvo numatyta, kad Vyriausybė išvadas dėl įstatymų projektų Seimui patiekia per 30 darbo dienų. Statutas papildytas nuostata, kad laiku nepateikus išvados už jos rengimą atsakinga institucija turės informuoti Seimo komitetus, kodėl išvados nėra per nustatytą terminą ir kada ji planuojama.
Opozicijos inicijuotos pataisos siūlė tvarką, kad Vyriausybei per nustatytą terminą nepateikus išvados projektas galėtų toliau judėti Seime ir be jos. Šiuo metu parlamente per pateikimą nusprendus prašyti Vyriausybės išvados, be jos projektas negali grįžti į salę svarstymui.
Opozicijos atstovai Seime diskutuojant dėl statuto pakeitimų teigė, kad nepateikiamos išvados užkerta kelią opozicijos iniciatyvoms ir jos nusėda stalčiuose, o įpareigojimas pasiaiškinti dėl vėlavimo naudos neduos.
„Kai kurie Seimo nariai jaučia, kad jų geros iniciatyvos tiesiog nusėdo Vyriausybėje ir neateina iki Seimo, kad galėtų skintis kelią toliau. Kai kurios iniciatyvos tikrai nesusijusios su finansais – tiesiog tam tikri pakeitimai, kurių reikia, bet dėl kurių neduodamos išvados. Tai štai dėl to, nors ir nedideli pakeitimai padaryti, jie iš principo neišsprendžia problemos“, – sakė opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Socialdemokratas Eugenijus Sabutis teigė, kad per svarstymą komitete pakeistas Seimo statuto pataisos projektas iš esmės nieko nekeičia.
„Kaip dabar Vyriausybė neatsiskaito, kodėl ji nepateikia savo išvadų per 30 darbo dienų, tai dabar tik pasakys, kodėl neatsiskaitė per nustatytą terminą, ir kada pasakys. Bet jei ir nepasakys, vis tiek nenumatoma absoliučiai jokių sankcijų. Procesas kaip stovi, taip ir stovės toliau“, – kalbėjo E. Sabutis.
Premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu teigė, kad Seimo nariai kreipdamiesi į Vyriausybę galėtų įvertinti, ar išties tos išvados reikia, nes jos rengimas vien dėl procedūrų trunka ne mažiau mėnesio.
Taip pat Vyriausybės vadovė tvirtino, jog Ministrų kabinetas ne visada informuojamas, kad išvados paprašyta.
„Nustatėme ir tokių situacijų, kai yra priimtas Seimo sprendimas apie tai, kad Vyriausybė turi pateikti išvadą, bet Vyriausybė apie tai net nėra informuojama. Mes tokius atvejus susiradome patys Seime, patys turėjome tuos projektus susirasti ir dėl jų ruošti išvadas. Aš suprantu, kad Vyriausybė dažnai vėluoja, bet, man atrodo, čia kaltinti vien tik vieną pusę nelabai tikslinga“, – sakė premjerė.
Ji taip pat teigė, kad „atskirais atvejais, kai yra prašoma Vyriausybės išvados, jos būtų galima ir neprašyti“, o Seimo komitetui būtų paprasčiau pasikviesti į svarstymą ministerijų specialistus ir išklausyti jų nuomonę, „formaliai neverčiant Vyriausybės teikti išvadą“.
„Vyriausybės išvada yra teisės aktas, yra numatyti jo derinimo terminai, derinimo procedūros, svarstymas tarpinstituciniame pasitarime, svarstymas Vyriausybės posėdyje. Vien dėl tos priežasties tas procesas visada užtrunka faktiškai 30 darbo dienų“, – sakė I. Šimonytė.
