Grupei Seimo narių siūlant iki 2025 metų pabaigos uždrausti kailinių žvėrelių verslą, Vyriausybė siūlo šį terminą pratęsti vieneriems metams – iki 2026 metų pabaigos. Tokią išvadą ji teiks Seimui.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisomis grupė Seimo narių siūlo uždrausti gyvūnų auginimą, veisimą ir žudymą dėl jų kailių, numatant tam pereinamąjį laikotarpį.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymu Vyriausybė iš esmės pritarė pakeitimams, bet siūlo juos tobulinti numatant, kad veikla turėtų būti uždrausta nuo 2027 metų. Teigiama, jog tai verslui suteiktų daugiau laiko persiorientuoti, prisitaikyti prie situacijos.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad pereinamasis laikotarpis suteikiamas, kad ir verslas galėtų persiorientuoti, o žmonės persikvalifikuoti. Be to, anot jos, Vyriausybės išvada parengta remiantis ne emocijomis, bet ir duomenimis apie šio verslo finansinius rezultatus.
„Kaip galima iš tų rezultatų, kurie dabar deklaruojami, įvertinti verslo nutraukimą tokiomis sumomis, kurios čia minėtos, man fantazijos trūksta. Faktas tas, kad yra objektyvūs duomenys, yra žmonės, kurie dirba tuose versluose, yra jų darbo užmokestis, kuris yra gana kuklus, bet darbo rinkos situacija yra tokia, kad turint tiek laisvų darbo vietų, tai 900 ar kelis tūkstančius žmonių ta rinka pajėgi įtraukti į kitas veiklas“, – posėdyje sakė premjerė.
„Duodamas pereinamasis laikotarpis būtent tam, kad ir verslai galėtų persiorientuoti ir žmonės persikvalifikuoti, o finansiniai rezultatai nerodo, kad būtų to negausimo pelno tokios sumos, kokias čia paminėjo“, – pridūrė ji.
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša posėdyje tikino, kad verslui, kuris gauna dešimtis ar net šimtą milijonų eurų metinių pajamų, numatyta tik 1 mln. eurų kompensacija nėra teisinga.
„Nei nulis, nei vienas milijonas negali būti teisinga kompensacija verslui, kuris generuoja 50, 60, o kartais ir 100 mln. eurų per metus. Tai prasilenkia su Konstitucija ir nėra kalbos kol kas apie tikras ir teisingas kompensacijas“, – kalbėjo Č. Tallat-Kelpša.
„Projektas pradėtas po didžiulio spaudimo Lietuvoje skleidžiant netiesą apie padėtį Lietuvos ūkiuose, ta netiesa ėjo ir toliau per visą svarstymą“, – pridūrė jis.
Numatyta, kad bendra vienkartinės kompensacijos suma siektų apie 1 mln. eurų, o už vieną kailinį žvėrelį – 1 euras. Lėšos kompensacijoms būtų skiriamos iš ŽŪM asignavimų, jų mokėjimus pradedant nuo 2024 metų.
Žemės ūkio rūmų vadovas Sigitas Dimaitis siūlė klausimą atidėti iki 2026 metų, kai jis bus svarstomas Europos Sąjungos lygiu.
Ministerijos pateikiamais Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, audinių kailių eksportas 2012–2021 metais svyravo, tačiau matoma bendra jo mažėjimo tendencija. Audinių odų kaip žaliavos eksportas nuo 2013 iki 2021 metų sumažėjo 56 procentais.
Nuo 2018 metų buvusių 138 bandų ir jose laikytų 2,2 mln. kailinių žvėrelių skaičius šių metų pradžioje sumažėjo atitinkamai iki 75 ir 1,2 mln. Pernai, palyginti su 2018 metais, verslo pelnas sumažėjo 32,4 procento.
