Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė siūlymui nutraukti prieš tris dešimtmečius pasirašytą Rusijos ir Lietuvos susitarimą dėl prekybinės jūreivystės.
Susisiekimo ministerija teigė, jog susitarimas Lietuvai nėra aktualus, be to, jis neįmanomas bet kokiam bendradarbiavimui su Rusija nutrūkus dėl jos karo prieš Ukrainą.
„Turiu klausimą, kiek dar kokių tokių sutarčių (tarp Lietuvos ir Rusijos – BNS) užsilikusių dėl ko nors. Nes, atrodo, inventorizaciją lyg ir padarėme, bet vis tiek dar vis kokia viena išplaukia“, – Vyriausybės posėdyje retoriškai klausė premjerė Ingrida Šimonytė.
Pasak ministerijos, susitarimą dėl prekybinės jūreivystės siūloma denonsuoti atsižvelgus į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, taip pat į tai, kad tarpvalstybinis prekybinis ir ekonominis bendradarbiavimas su valstybėmis agresorėmis yra neįmanomas.
1993 metų lapkritį pasirašytas susitarimas numatė, kad Lietuva ir Rusija visokeriopai skatins susisiekimo jūrų transportu laisvę. Be to, jis reguliavo santykius gabenant krovinius jūra, bendradarbiavimą tarp laivybos įmonių bei organizacijų, taip pat muitinės procedūras uostuose, dokumentų pripažinimą, pagalbos suteikimą nelaimės atveju, leido šalių įguloms išlipti viena kitos krante be vizos.
Pasak ministerijos, jį pasirašant Lietuva dar nepriklausė Tarptautinei jūrų organizacijai, o tapusi jos nare šalis ratifikavo daugelį konvencijų, susijusių su saugiu laivų naudojimu, taršos prevencija, jūrininkų darbu ir pan.
Laivybos saugai užtikrinti Lietuva taip pat yra prisijungusi prie regioninių susitarimų, pavyzdžiui Paryžiaus memorandumo.
Spalio pradžioje Seimas denonsavo 1999 metais pasirašytą Lietuvos ir Baltarusijos sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos bei analogišką sutartį su Rusija, taip pat susitarimą su Rusija dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo bei fiskalinių pažeidimų išvengimo.
Praėjusią savaitę parlamentas priėmė svarstyti siūlymą nutraukti 1996 metais su Baltarusija pasirašytą muitinės bendradarbiavimo sutartį.
