Vyriausybė laukia atsakymo, ar Kultūros ministerija ir Nacionalinis muziejus racionaliai panaudojo Gedimo kalnui tvarkyti skirtas lėšas.
Premjeras Saulius Skvernelis per Vyriausybės posėdį sakė, kad tikisi tokią informaciją išgirsti Vyriausybės pasitarimo metu.
Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis savo ruožtu priminė, kad šių metų vasario 28 dieną laikinai premjerą pavadavęs finansų ministras Vilius Šapoka kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų įvertinta Geologijos tarnybos pateikta informacija dėl galimų pažeidimų naudojant lėšas Gedimino kalnui tvarkyti.
Anot kanclerio, prokurorų prašyta apginti viešąjį interesą, jeigu ras tam pagrindo.
„Sausio 31 dieną gautos Geologijos tarnybos išvados, kur aiškiai išdėstytos pastabos apie tai, kad, jų nuomone, dalis darbų buvo atlikti galimai ne tie, kurie turėtų įtakos stabilumui, kad buvo galimai dokumentacija pateikiama neobjektyvi ir nepilna, ir buvo sukeltos abejonės dėl lėšų panaudojimo efektyvumo, racionalumo ir apskaitos“, – trečiadienį per Vyriausybės posėdį sakė A. Stončaitis.
Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius tvirtino, kad ministerija pati atlieka auditą dėl šių lėšų panaudojimo. Jis dar nėra baigtas, tačiau kol kas nesulaukta signalų dėl kokių nors pažeidimų.
„Pirminiais duomenimis, galutinė ataskaita dar nėra pateikta, bet jokių pavojingų signalų šioje vietoje nesame sulaukę“, – teigė jis.
Per trejus metus Gedimino kalnui Vilniuje tvarkyti išleista 6,5 mln. eurų, sutvarkytas vienas šlaitas, kiti tik laikinai stabilizuoti.
Kultūros ministerijos kancleris trečiadienį Vyriausybei pateikė informaciją apie praėjusią savaitę paskelbtą konkursą parengti kompleksinio Gedimino kalno Vilniuje sutvarkymo projektą.
Konkurso laimėtojas per devynis mėnesius nuo sutarties pasirašymo turės parengti pietrytinės kalno dalies, o per 15 mėnesių – likusios dalies sutvarkymo projektus.
„Šiuo metu vertiname situaciją kaip stabilią, tvarią, kas leidžia mums numatyti ilgalaikius sprendimus ir atlikti ilgalaikį projektavimą ir planuoti viso Gedimino kalno sutvarkymą iki 2022 metų pabaigos“, – per Vyriausybės posėdį kalbėjo L. Ubavičius.
Kultūros ministerijos ir Nacionalinio muziejaus skaičiavimu, viso kalno sutvarkymas ir sutvirtinimas gali kainuoti apie 30 mln. eurų. Šių lėšų bus prašoma iš Europos Sąjungos fondų.
Premjeras kol kas nežada, kad toks finansavimas bus užtikrintas.
„Kada bus skelbiamas konkursas paslaugų pirkimo, tada mes galėsime kalbėti ir apie kainas, ir dėl sprendinių pačių“, – trečiadienį jis Vyriausybėje sakė žurnalistams.
„Kokios lėšos šiandien, sunku pasakyti, ar jos bus vienokio, ar kitokio dydžio. Svarbu, kad problemą išspręstume ilgalaikėje perspektyvoje ir nereikėtų kiekvienais metais skelbti įvairiausių situacijų ir dėti pinigus po truputį, nes galiausiai kartais ta sudedama bendra suma būna tokia, jog galutinis kapitalinis sprendimas būna ir pigesnis“, – pridūrė jis.
Po 2016 metais įvykusių kelių Gedimino kalno nuošliaužų 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija.
Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.
Po 2016 metų nuošliaužų deformuotas Gedimino kalno šlaito plotas sudarė 3 tūkst. kvadratinių metrų. Tyrimai parodė, kad pagrindinė kalno problema – vanduo ir gruntas, o nuoslankos formuojasi technogeninio grunto sluoksnyje, kuris atsirado 1985–1990 metais ant Gedimino kalno šlaitų, siekiant atkurti pilies gynybinės sienos perimetrą užpylus 6 tūkst. kubinių metrų grunto.
Vietomis jo storis siekia net tris metrus. Toks supiltinis gruntas yra priskiriamas prie labai silpnų gruntų, turi daug organinės medžiagos, plytų nuolaužų ir kitų statybinių atliekų. Jis yra labai imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti.
