Nuo rugsėjo Baltijos šalyse ir Lenkijoje, įsigaliojus griežtesnei Rusijos piliečių atvykimo tvarkai, pasieniečiai į Lietuvą neįleido 1278 rusų, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.
„Nuo rugsėjo mėnesio, kai buvo priimtas regioninis sprendimas dėl Rusijos Federacijos piliečių ribojimo atvykti į mūsų regiono valstybes (…) į Lietuvą buvo neįleisti 1278 piliečiai. Palyginimui, Latvija neįleido 890 Rusijos Federacijos piliečių, o Estija neįleido 1850 piliečių“, – LRT radijui sakė vadas.
R. Liubajevo teigimu, per birželio mėnesį į Lietuvą atvyko apie 60 tūkst. Rusijos bei šiek tiek daugiau negu 150 tūkst. Baltarusijos piliečių.
Anot jo, vidutiniškai per parą į Lietuvą atvažiuoja ir išvažiuoja apie 1,5 tūkst. rusų bei apie 4 tūkst. baltarusių.
„Lietuva turbūt viena griežčiausių, jei ne griežčiausia valstybė, kurį dabar reguliuoja Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių judėjimą ir galimybes, ir teises Lietuvoje“, – radijui kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Jo teigimu, norint sankcionuoti Baltarusių atvykimą į šalį reikalingas regioninio lygmens sutarimas.
„Esame pasirengę esant pablogėjusiai situacijai padaryti viską staigiai, greitai, per kelias valandas sienas uždaryti ir Rusijos Federacijos piliečiams, ir Baltarusijos Respublikos piliečiams. Bet kol kas to nedarome (…), nes reikėtų, kad tai būtų regioninis sprendimas“, – pažymėjo parlamentaras.
Nuo rugsėjo 19 dienos į Baltijos valstybes ir Lenkiją įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, Europos Sąjungos piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.
Taip pat Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.
„Šiai dienai tos priemonės, kurios taikomos, yra adekvačios situacijai. Priminsiu, NATO viršūnių susitikimui buvo imtasi beprecedenčių saugumo priemonių, tarp jų ir prie sienos su Baltarusija, ir Rusijos Federacija. Manyčiau, kad šiuo metu tos rizikos įvertintos ir pavyksta, sakykime, užtikrinti mūsų sienos apsaugą“, – sakė R. Liubajevas.
Liepą vykstant Vilniaus NATO viršūnių susitikimui ir kelias dienas prieš jį bei po jo Lietuvoje bus atnaujinta valstybės vidaus sienos kontrolė. Kontrolė apims patikros vietas Lietuvos pasienyje su Latvija ir Lenkija, taip pat kontrolės punktus keliaujant per oro ir jūrų uostus Šengeno vidaus reisais.
NATO viršūnių susitikimas vyks Vilniuje liepos 11–12 dienomis.
