Kadenciją baigianti Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ragina atsisakyti agitacijos draudimo rinkimų dieną, mažinti rinkimų komisijų narių skaičių.
Šiuos siūlymus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje trečiadienį pristatė VRK pirmininkė Lina Petronienė.
„Pati VRK jau nuo sausio mėnesio diskutuoja, kaip galima būtų gerinti kodeksą, kadangi pagal kodeksą buvo įvykdyti visų tipų rinkimai“, – posėdyje sakė komisijos vadovė.
Siūlo atsisakyti agitacijos draudimo rinkimų dieną
VRK pirmininkė siūlo atsisakyti agitacijos draudimo rinkimų dieną, nes balsavimo iš anksto metu savo valią pareiškia penktadalis rinkėjų, tačiau tuo metu „galima visa reklama, visa agitacija“.
„Tikrai manau, kad rinkėjai geba apsispręsti balsuojant“, – nurodė L. Petronienė.
Posėdyje ji pristatė ir problemas, susijusias su rinkimų agitacija. Anot VRK vadovės, reikėtų aiškiau reglamentuoti organizuotas agitacijos iniciatyvas, neinicijuojamas pačių kandidatų.
„Kai bando paskleisti informaciją apie kažkokį konkretų kandidatą arba kitus, ragina, kviečia, informuoja ir dar pasitelkia sutelktinį finansavimą“, – posėdyje sakė ji.
Pirmininkė siūlė, kad žmonėms, kurie nori vykdyti agitaciją reikėtų registruotis, turėtų būti numatyta, kas gali vykdyti tokią kampaniją ir iš kokių lėšų.
„Kadangi tai vyksta, VRK susiduria su problema pripažįstant tai politine reklama, nes teismai sako, kad tai nėra vykdoma politinės kampanijos dalyvio vardu ar interesais. Jie sako, kad tai nėra politinė reklama, nors mes visi suvokiame, kad tai yra politinė reklama, nes siekiama paveikti rinkimų rezultatus“, – teigė ji.
Pasak L. Petronienės, su agitacija dėl referendumo kyla dar daugiau problemų, nes ją šiuo metu gali vykdyti tik jo iniciatoriai arba Seimo nariai.
Taip pat, VRK vadovė siūlė apsibrėžti diskusijų laidų prieš rinkimus organizavimo tvarką, ar į tokias laidas reikia kviesti visus, ar daugiau nei pusę kandidatų.
Skatina spręsti problemas dėl balsavimo užsienyje
VRK taip pat pabrėžia, kad komisijai sudėtinga pristatyti rinkimų biuletenius balsuojantiems užsienyje antrojo rinkimų turo metu.
„Kadangi kandidatus sužinome labai vėlai ir turime nedaug laiko pristatyti biuletenius, kai jie balsuoja paštu“, – aiškino pirmininkė.
Užsienio praktikas apžvelgusi L. Petronienė teigė, kad svarstytina idėja steigti daugiau balsavimo punktų valstybėse, kuriose nėra Lietuvos diplomatinių atstovybių.
Pavyzdžiui kai kurios valstybės naudoja balsavimo internetu funkciją, Prancūzija ją naudoja tik užsieniui ir daugiau nei 70 proc. balsuojančių užsienyje balsuoja internetu.
Norėtų mažinti rinkimų komisijų narių skaičių
L. Petronienė posėdyje taip pat tvirtino, kad Lietuvoje rinkimų komisijos yra per didelės, pasak jos, anksčiau rinkimų komisijų pagrindą sudarydavo Seimo rinkimų daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų partijų atstovai.
„Tai buvo 6–7 partijos, dabar yra visos finansuojamos partijos, tai yra virš 10 partijų ir tikrai tos visos komisijos yra pakankamai didelės“, – sakė ji.
L. Petronienė teigė, kad dėl to mažose rinkimų apylinkėse komisijos narių padaugėjo, nors darbo neišaugo, tad ten jis organizuojamas neefektyviai.
„Matytume galimybę grįžti prie ankstesnio reglamentavimo, bent jau toms komisijoms, kurios yra iki tūkstančio rinkėjų“, – pridūrė L. Petronienė.
Ji taip pat išskyrė, kad regionuose, ne visų komisijų nariai moka lietuvių kalbą, tad siūloma papildyti rinkimų kodeksą nuostata, kad komisijų nariai mokėtų valstybinę kalbą.
Siūlo apibrėžti rinkimų stebėtojų pareigas
Anot L. Petronienės, jau kelerius metus yra reikalavimas, kad vienoje rinkimų komisijoje būtų bent trys nariai pasiūlyti savivaldybės administracijos direktoriaus, teisingumo ministro, teisininkų draugijos.
„Teisingumo ministrui ir teisininkų draugijai kartais nepavyksta surasti atstovų, tada administracijų vadovai turi užpildyti likusius. Galbūt galima atsisakyti tokios normos“, – siūlė ji.
L. Petronienė taip pat siūlė apibrėžti rinkimų stebėtojų pareigas, aiškiau reglamentuoti kandidatų anketų punktą dėl sąmoningo bendradarbiavimo su buvusiomis SSRS tarnybomis, politikų dovanų rinkėjams.
„Kilo tam tikrų diskusijų ar darbas tose struktūrose yra sąmoningas bendradarbiavimas“, – sakė ji.
Kaip skelbė BNS, praėjusiuose Seimo rinkimuose VRK panaikino dviejų kandidatų – Taikos koalicijos sąraše antru numeriu įrašyto buvusio Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Danuko Arlausko ir partijos „Nemuno aušra“ sąraše septintą numerį turėjusio Kelmės rajono vicemero Kęstučio Biliaus – registraciją į rinkimus, nes jie kandidato anketose nenurodė savo bendradarbiavimo su KGB.
Abu jie dėl tokio sprendimo kreipėsi į teismą. D. Arlauskas sakė, jog jis ne bendradarbiavo, o dirbo KGB. Tuo metu K. Bilius išvis neigė dirbęs.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atvėrė kelią K. Biliui siekti parlamentaro mandato. Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paaiškinimu, kad, jo duomenimis, K. Bilius KGB Šiaulių skyriuje atliko pagalbines-ūkines funkcijas, o toks asmuo negali būti laikomas kadriniu šios tarnybos darbuotoju.
D. Arlauskui teismas kandidatuoti neleido. Pastarasis VRK anketoje atsakydamas į klausimą, ar yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, parašė „Ne“, bet šalia pateiktoje biografijoje nurodė, kad 1978–1990 metais KGB ėjo vyresniojo operatyvinio įgaliotinio pareigas. Anot teismo, bendrdarbiavimas apima ir darbą šiose struktūrose.
Pernai Lietuvoje vyko prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimai.
