Sulaukęs vos 3 mėnesių Alantas patyrė širdelės transplantaciją. Tuomet jis tapo jauniausiu Baltijos šalių gyventoju, kuriam atlikta tokio tipo operacija. Dabar Alantas jau ketvirtokas ir iš pirmo žvilgsnio jis nė kiek nesiskiria nuo savo bendraamžių.
Alanto tėvai sūnui dar negimus sužinojo, kad berniukas turės širdies ydą. 34-ąją nėštumo savaitę Alantui buvo nustatytas 4 laipsnio vaisiaus širdies nepakankamumas.
Iškart po gimimo Alantui buvo atlikta širdies ydos korekcija, tačiau operacija nebuvo sėkminga. Berniuko širdis nepajėgė varinėti reikiamo kraujo kiekio po organizmą – širdies raumuo buvo nusilpęs, o vožtuvų laidumas per didelis.
Berniuko tėvai išgirdo, kad vienintelė viltis – širdies transplantacija. Be jos Alantas būtų galėjęs išgyventi tik iki vienerių metų.
Tačiau tėvai žinojo, kad tikimybė sulaukti donorinės širdies kūdikiui yra labai mažai. Širdies transplantacijai svarbi ne tik kraujo grupė, bet ir donoro ūgis, svoris. Kūdikiui sulaukti donorinės širdies labai sunku, nes tokio amžiaus donorų būna itin mažai.
Alantas – gudrus ir guvus berniukas
Dabar Alantui jau 10 metų. Jo mama Ingrida pasakoja, kad sūnus jau ketvirtokas, be galo mėgstantis matematiką ir biologiją, o kartais mamai net atrodo, kad būdamas tokio amžiaus šiomis temomis jis supranta kur kas daugiau nei kiti jo bendraamžiai.
„Jam sekasi beveik visi mokykliniai dalykai, jam patinka matematika, inžineriniai dalykai. Taip pat biologija – jis yra išsinagrinėjęs kardiovaskuliarinės sistemos ypatumus. Kartais atrodo, kad jis žino daugiau nei tokio amžiaus vaikas turėtų žinoti“, – šypsosi Alanto mama Ingrida.
Dėl persodintos širdelės Alantas turi vartoti imunosupresinius medikamentus, todėl Ingrida nusprendė, kad žiemos ir ligų sezono metu sūnui verčiau paprašyti namų mokymo programos.
„Dabar jam paskirtas namų mokymas, kad išvengtų virusų ir infekcijų mokykloje. Alantas vartoja imunosupresinius medikamentus, tad apsisaugoti visada geriau, be to, tokių vaikų Lietuvoje, kaip jis, daugiau neturime. Mokytoja pas mus ateina į namus arba jis pamokose dalyvauja nuotoliu būdu, bet testus rašo mokykloje“, – pasakoja Ingrida.
Nepaisant to, kad berniukui transplantuota širdis, jis aktyvus vaikas mėgstantis žaisti ir bėgioti lauke. Pasak Ingridos, Alantas fiziniu pajėgumu nė kiek nesiskiria nuo bendraamžių, tačiau tėvams vis tiek norisi jį daugiau pasaugoti.
Alanto mama šypsosi, kad sūnui niekada nereikėjo pasakoti, kad jam transplantuota širdelė, atrodo, lyg jis viską suprato savaime.
„Kai Alantas pradėjo kalbėti, jis tarsi savaime žinojo, kad gyvena su transplantuota širdimi. Jis niekada mūsų neklausė apie transplantaciją, bet jis puikiai žino, kada, kur ji buvo atlikta. Atrodo, kad jis tai tiesiog sąmoningai supranta“, – stebisi mama.
