Italijoje vyko 30-oji Pasaulio Gyvūnų Sveikatos Organizacijos (WOAH) Europos regioninės Komisijos konferencija. Joje dalyvavo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai, skelbiama pranešime spaudai.
„Lietuva pristatė savo patirtį kovojant su afrikiniu kiaulių maru, kuris nustatomas šernuose ir kiaulėse jau aštuonerius metus. Katanijoje susirinkę tarptautinio lygio ekspertai konstatavo, kad vakcinų nuo maro ir paukščių gripo atsiradimas labai prisidėtų prie šių užkrečiamų ligų plitimo suvaldymo, todėl bus dedamos visos pastangos tokias vakcinas sukurti. Taip pat svarbu toliau informuoti visuomenę, ypač ūkininkus ir medžiotojus apie šių ligų keliamas pasekmes bei atsirandančius ribojimus mėsos tiekimui ir vartojimui, o padidėjus keliaujančiųjų su gyvūnais ir jų komercinio gabenimo srautams ne tik tarp bendrijos šalių, reikia aiškesnių standartų ir gerosios bendradarbiavimo praktikos“, – pasakojo VMVT direktoriaus pavaduotojas Deividas Kliučinskas.
Pasak pavaduotojo, visos šalys sutarė, kad Europos regiono mastu svarbu sukurti ilgalaikę šernų populiacijos mažinimo strategiją, kurios kūrime bei valdyme dalyvautų visos suinteresuotos organizacijos, kaip aplinkos apsaugos specialistai, medžiotojai, mokslininkai, veterinarai.
Nerimą kelia ir paukščių gripas
Tuo metu pastaraisiais metais padidėjo ir labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) protrūkių Europos regione.
„Ekspertai pabrėžia, kad svarbiausias veiksnys sparnuočių gripo plitimui sustabdyti yra biosaugumo priemonės, tačiau reikia svarstyti ir kitas papildomas priemones kaip vakcinacija. (…) Štai Kinija turi gana didelę patirtį vakcinuojant paukščius nuo paukščių gripo. Šią priemonę Kinija taiko nuo 2005 m. ir, kadangi virusas vis mutuoja, vakcinos tampa neveiksmingos – jas reikia nuolat modifikuoti. Siekiant, kad vakcinos būtų veiksmingos reikia surinkti daug mokslinių duomenų, juos suderinti su cirkuliuojančiais virusais, bei turėti parengtą strategiją dėl užkrėstų ir vakcinuotų gyvūnų atskyrimo“, – pabrėžė D. Kliučinskas.
Vienodai aukšti standartai transportuojamų gyvūnų gerovei
Vienas pagrindinių šiųmetės konferencijos tikslų – kurti geresnius tarptautinius standartus, mažinti rizikas ir grėsmes gyvūnų transportavimo grandinėje. Visuomenė išreiškia vis didesnį susidomėjimą gyvūnų gerovės klausimais juos transportuojant ir šis supratimas daro įtaką vartotojų pasirinkimui.
„Nors Lietuva ir kitos ES šalys įdiegusios gana aukštus gerovės standartus, vis dar transportuojant gyvūnus į ne ES šalis, tokie patys standartai už ES sienų ribų jie negalioja, todėl gyvūnų gerovė prastėja. Ekspertai sutarė, kad būtina šiuos standartus didinti dalinantis gerąją patirtimi, rengiant procedūras, kontroliuojant vežėjus, tvirtinant kelionės planus ir kitus dokumentus“, – apibendrino D. Kliučinskas.
