Ketaus indai naudojami jau nuo senovės laikų, ir nors jų populiarumas buvo ženkliai sumažėjęs 20 a., šiomis dienomis šie virtuvės reikmenys sėkmingai grįžta į madą. Juos mielai naudoja net profesionalūs virtuvės šefai. Ketus yra itin patvari, ilgaamžė priemonė, kurią galima naudoti gaminant maistą tiek namuose, tiek išvykoje, o tokiuose induose patiekiamas maistas išliks šiltas net kelias valandas. Tačiau dėl anksčiau išblėsusio populiarumo ketaus keptuvė dabar apipinta mitais, dėl kurių dauguma žmonių vengia išbandyti šią virtuvės priemonę.
Čia aptarsime 5 gajausius mitus ir atskleisime tiesą apie ketaus gaminius.
1. Juos sunku prižiūrėti
Manoma, kad ketus yra tokia medžiaga, kuri lengvai rūdija, suskyla ar gali lengvai įtrūkti. Be to, tikima, jog tokius gaminius reikia kruopščiai prižiūrėti, itin atsargiai elgtis ir laikyti atskiroje, saugioje vietoje, kad netyčia nenusitrintų apsauginis riebalų sluoksnis.
Iš tiesų ketus yra ypač kietas geležies, anglies ir silicio lydinys. Ne veltui dar dabar sendaikčių parduotuvėse galima rasti kad ir 70 metų senumo ketaus gaminių – ketaus keptuvė ir kiti indai gaminami taip, kad tarnautų itin ilgai, o juos sugadinti taip, kad būtų visai nenaudojami, yra išties sunku. Daugelis naujų keptuvių, puodų net yra padengti būtinu riebalų sluoksniu, todėl patiems nereikia „iškepti“ jų aliejuje.
2. Jų negalima plauti muilu
Kiekvienas ketaus indas turi minėtą ploną riebalų sluoksnį, kuris gaminimo metu neleidžia maistui prilipti prie indo paviršiaus ir apsaugo pačią keptuvę ar puodą. Daugelis galvoja, kad negalima naudoti muilo plaunant šias priemones, nes bus pažeista ši danga.
Danga – tai plonas polimerizuoto aliejaus sluoksnis. Tinkamai paruoštoje keptuvėje, kuri buvo sutepta aliejumi ir pakartotinai kaitinama, aliejus yra suskaidytas į plastiko pavidalo (tačiau saugią) medžiagą, susijungusią su paties metalo paviršiumi. Būtent dėl to ketaus keptuvė pasižymi nelimpančiu paviršiumi. Kadangi šis sluoksnis jau techniškai nėra riebalai, muilas jo nepaveiks ir nenuplaus.
3. Ketaus gaminiai ir metaliniai įrankiai – nesuderinama
Sklando mitas, kad ant šių gaminių esanti riebalų danga yra silpna, ji lengvai nutrupa ir skyla, ypač naudojant metalinius įrankius. Manoma, kad maistą ruošti juose galima tik naudojantis mediniais ar kitokiais įrankiais.
Tačiau apsauginė danga yra stebėtinai atspari. Ji nėra prisiklijavusi prie indo paviršiaus kaip lipni juostelė – ji chemiškai susijungusi su ketaus metalu. Net ir stipriai pagramdžius paviršių metaline mentele, jis išliks nepažeistas, o metalas nebus subraižytas. Gaminant maistą nuo keptuvės gali birti smulkūs, tamsios spalvos nešvarumai, tačiau tai nėra minėtas riebalų sluoksnis, o greičiau sukepę maisto likučiai, prilipę prie indo paviršiaus, kurie čia gali užsilikti, jei ketaus keptuvė nėra atidžiai išplaunama.
4. Negalima kepti rūgštaus maisto
Neretai sakoma, kad ketaus reikmenų negalima naudoti gaminant rūgščius patiekalus. Ingredientuose esanti rūgštis gali sureaguoti su metalu, dėl to metale esančios kenksmingos medžiagos patenka į maistą ir taip lėtai nuodija žmones.
Tačiau tinkamai paruoštoje keptuvėje bet koks maistas liečiasi tik su polimerizuotu aliejaus sluoksniu, o ne su pačiu ketaus metalu, todėl į patiekalus nepatenka jokios metale esančios medžiagos. Tobulame pasaulyje kiekvienas toks indas turėtų gerai paruoštą riebalų paviršių, bet tai ne visada įmanoma, tad gali pasitaikyti atvejų, kai ant paviršiaus yra mažų, riebalų sluoksniu nepadengtų plotų. Net ir tokiu atveju nereikia išsigąsti, nes ketus nėra kenksminga medžiaga, o nedidelis kiekis rūgšties metalui nepakenks.
5. Senos keptuvės yra tokios pat geros, kaip ir naujos
Kadangi ketaus keptuvė yra ilgaamžė, daugelis mano, kad moderniai gaminami šie indai beveik nesiskiria nuo pagamintų prieš šimtmetį.
Tiesa ta, kad nors pati ketaus medžiaga ir išliko ta pati, pasikeitė reikmenų gamybos procesas. Seniau šie indai gaminti liejant ketų į smėlio formas, o gautas produktas buvo poliruojamas tol, kol grublėtas paviršius tapdavo lygus. Apie 1950-uosius, išaugus produkcijai ir patobulėjus technologijoms, buvo atsisakyta poliravimo, todėl šiuolaikiniai ketaus indai turi nelygų paviršių. Bet tai tik nedidelis skirtumas – jei keptuvės danga tinkamai paruošiama, tiek senos, tiek naujos keptuvės turi nelimpantį paviršių.
Ketaus keptuvė yra išties pravarti investicija, kurios nevertėtų vengti dėl kelių klaidingų mitų. Prižiūrėti šiuos indus tikrai nėra sunku. Tai nuo seno naudojama priemonė, o modernios gamybos technikos lėmė prieinamą kainą, tad ją įpirkti ir įsitikinti patikimumu gali kiekvienas.