Vilniuje viešinti Norvegijos premjerė Erna Solberg nekomentuoja galimų šalių šnipų mainų su Rusija.
E. Solberg teigė žinanti, jog Lietuvos parlamentas svarsto įstatymą, detalizuojantį prezidento teisę suteikti malonę dėl šnipinėjimo nuteistiems asmenims, ir „tai svarbi ir gera diskusija“.
„Aš žinau, kad Lietuvos parlamentas diskutuoja dėl malonės įstatymo pataisos, ir manau, kad tai svarbi ir gera diskusija. Aš nekomentuoju klausimų, susijusių su mainais, susitarimais, to, kaip vyktų patys procesai“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė E. Stolberg.
Ji taip pat pažymėjo, kad Norvegija visomis išgalėmis sieks sugrąžinti už šnipinėjimą nuteistą norvegą Frodę Bergą, ir plačiau šio klausimo nekomentuos, nes tai geriausiai atlieptų jo interesus.
Norvegijos premjerė pirmadienį Seime dalyvavo Šiaurės ir Baltijos šalių centro-dešiniosios krypties partijų vadovų susitikime.
Seimas yra apsvarstęs pataisą, detalizuojančią prezidento teisę suteikti malonę dėl šnipinėjimo nuteistiems asmenims. Dar liko vienas balsavimas dėjo jos priėmimo.
BNS šaltinių teigimu, šis projektas susijęs su planuojamais Lietuvos, Rusijos ir Norvegijos mainais, apsikeičiant šiuo metu kalinamais piliečiais.
Neoficialiomis žiniomis, prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba dėl šnipų apsikeitimo apsisprendė spalį.
Lietuva Rusijai turėtų perduoti prieš dvejus metus nuteistą Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentą Nikojalų Filipčenko, o Rusija – 2016 metais nuteistus Lietuvos piliečius Jevgenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį.
Į mainų susitarimą taip pat įtrauktas Rusijoje nuteistas Norvegijos pilietis ir dar vienas Rusijos pilietis, nurodė šaltiniai.
BNS šaltinių teigimu, Lietuvos derybos su Norvegija ir Rusija dėl apsikeitimo šnipais vyko ne vienus metus.
Maskvos malonės komisija spalio pabaigoje rekomendavo suteikti malonę Rusijoje už šnipinėjimą 14 metų nelaisvės nuteistam norvegui F. Bergui.
