Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį atmetė kalėjimo teikimą iki gyvos galvos kalėti nuteistą buvusį Panevėžio „tulpinių“ lyderį Algimantą Vertelką perkelti iš Lukiškių kalėjimo į pataisos namus.
„Manau, kad dar nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti laikant jį švelnesnės rūšies pataisos įstaigoje, nei kalėjimas“, – BNS sakė teisėjas Dainius Grizickas. Priimdamas sprendimą, jis atsižvelgė į A. Vertelkos įvykdytus sunkius nusikaltimus.
Lukiškių kalėjimas nurodė, kad nuo 2001 metų rudens nelaisvėje laikomas A. Vertelka buvo ir skatintas, ir baustas. Teismas teikimą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant, A. Vertelka nebuvo vežamas į teismą.
Apylinkės teismo nutartis yra negalutinė ir gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui. Tai ne pirmas kartas, kai A. Vertelkai nepavyksta ištrūkti iš Lukiškių. Teikimus dėl perkėlimo į pataisos namus teismai yra pradėję nagrinėti nuo 2012 metų. Galiojantys įstatymai numato, kad kalėjime 10 metų praleidęs asmuo gali būti perkeltas į pataisos namus.
Trys „tulpiniai“ – Virginijus Baltušis, A. Vertelka ir Audrius Andrušaitis iki gyvos galvos kalėti buvo nuteisti už buvusio „Mažeikių nafta“ vadovo Gedemino Kiesaus, jo sūnaus Valdo ir vairuotojo Alfonso Galmino, Panevėžio apygardos prokurorės Vidos Kazlauskaitės ir Pasvalio policijos pareigūno Sergejaus Piskunovo nužudymus 2000-ųjų lapkritį.
1993-2000 metais įvykdyti nusikaltimai aprašyti 62 baudžiamosios bylos tomuose. Sudėtingos bylos tyrimas užtruko ne vienerius metus, nes pareigūnams reikėjo atlikti daug ir sudėtingų ekspertizių, žemėje ir vandenyje ieškoti aukų palaikų ir nusikaltimų įrankių.
2007 metų kovą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti nuosprendį, juo „tulpiniai“ taip pat nuteisti kalėti iki gyvos galvos už Panevėžio verslininkų Džiuvių nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti panevėžietį Virginijų Marščionką bei vėliau įvykdytą šį nužudymą.