Panevėžyje lygiai vidudienį – 12 valandą – trijose bažnyčiose, Kristaus Karaliaus Katedroje, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bei Švč. Trejybės, suskamba varpai. Varpai skelbia vidurdienį. Be to, tikintiesiems pranešama, kad galima sukalbėti, nesvarbu kur bebūtų, vidudienio maldą „Viešpaties angelas“.
Skamba trijose bažnyčiose
Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas dr. Romualdas Zdanys naujienų portalui JP aiškino, kad vidurdienį varpais pradėtą skambinti Lietuvai atgavus nepriklausomybę.
„Tik ne visose bažnyčiose tuo pačiu metu. Vidurdienį varpai skambėjo tose bažnyčiose, kuriose buvo mechaniniai prietaisai varpams išjudinti arba bažnyčia turėjo varpininką. Panevėžyje vidurdienį varpai skamba trijose bažnyčiose: Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Švč. Trejybės ir Kristaus Karaliaus Katedroje. Visos trys bažnyčios turi įsigijusios kompiuterines technikas, kurios užprogramuotos – nustatytas laikas, kada turi skambėti varpai“, – pasakojo kunigas ir priminė, kad sovietmečiu varpais skambinti buvo uždrausta.
Tikintieji sukalba maldą
Pasak Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebono, suskambus varpams vidudienį tikintiesiems primenama, kad reikia sukalbėti „Viešpaties angelas“ maldą.
„Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Šveicarijoje, kur teko dirbti, varpais skamba ir 8 valandą vakaro. Tuomet tikintiesiems primenama, kad kalbama malda „Sveika, Marija“. Žinoma, varpai skamba ir prieš šv. Mišias. Likus iki jų 15 minučių jie pradeda skambėti“, – aiškino kunigas R. Zdanys.
Turi įrangą
Pasiteiravus, kaip bažnyčios įsigijo kompiuterinę įrangą varpų skambėjimui programuoti, Raudonos bažnyčios klebonas R. Zdanys sakė: „Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia tokią techniką nusipirko prieš tris metus. Kristaus Karaliaus Katedra visai neseniai, berods, šią žiemą nusipirko, o Švč. Trejybės bažnyčiai varpus ir varpų skambėjimui reikalingą įrangą padovanojo geradarys monsinjoras Gerhardas Langė. Beje, Katedra dar įsidėjo dar tokį mušimo plaktuką, kuris suveikia kas pusvalandį. Ankščiau tokius plaktukus turėjo bažnyčios, kurių bokštuose buvo įrengti laikrodžiai. Suveikus plaktukui, žmonės galėjo pasitikrinti laiką.“
[quote_box_center]
Istoriniai faktai
1860 metais pradėta rūpintis naujos mūrinės bažnyčios statyba. Vidaus reikalų ministras 1862 m. patvirtino sklypą. Surinkta apie 10 000 rublių, privežta akmenų. Šiaulių matininkas Preisas 1863 m. suprojektavo mūrinę bažnyčią. Prasidėjus sukilimui, klebonas Liudvikas Montvydas 1863 m. apkaltintas politine neištikimybe ir ištremtas į Sibirą (1871 m. grįžo į Kuršą). Bažnyčios statybai surinkti pinigai konfiskuoti. 1866 m. įsakyta iš miesto išvežti bažnyčiai skirtus akmenis. Sklypas parduotas, pinigai atiduoti realinei mokyklai.
1870 m. vėl prašyta leisti statyti mūrinę bažnyčią. Valdžia leido remontuoti senąją, caras sutiko grąžinti konfiskuotus bažnyčios statybai surinktus pinigus. 1875 m. užsakytas naujas parapinės bažnyčios projektas. 1876 m. valdžia leido pradėti statybą senosios bažnyčios sklype (sąmatinė vertė 42 297 rub). Klebono Mykolo Chodoravičiaus rūpesčiu 1877-1885 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1887 m. įrengti 23 registrų vargonai. Vietoje laikino altoriaus 1894 m. įrengtas naujas. 1898 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Gasparas Girtautas. Klebono Juozapo Stakausko iniciatyva 1912 m. bažnyčia išdažyta. Per Pirmąjį pasaulinį karą į Rusiją išvežti 4 varpai. 1944 m. bažnyčia apniokota. Po karo ją suremontavo kanauninkas Vladas Butvila, prelato Jono Grabio rūpesčiu įsigyti 3 varpai. Prelatas Kazimieras Dulksnys 1957 m. areštuotas ir nuteistas 3 m. pataisos darbų ir 3 m. tremties. Nuo 1970 m. klebonavo monsinjoras Jonas Juodelis. Jis pastatė kleboniją.
Bažnyčia neoromaninė, bazilikinė, stačiakampio plano (52×26 m), su pusapskrite apside, dvibokštė. Vidus 3 navų, yra 3 altoriai. Šventoriaus tvora plytų mūro ir metalinio tinklo.
[/quote_box_center]
