Šalies makroekonominių rodiklių perspektyvos – bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, infliacijos lygis, atlyginimų augimas ir kiti – yra kiek pozityvesnės negu prognozuota metų pradžioje, teigia finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.
„Žinutė fundamentaliai nesikeičia nuo to, ką turėjome kovą ekonominės raidos scenarijuje – šiemet numatome ekonomikos atsigavimą. Tiesa, šiemet jis bus stipresnis negu manėme pavasarį ir sieks kiek daugiau negu 2 proc. augimą“, – pristatydamas birželį paskelbtą atnaujintą šalies ekonominės raidos scenarijų Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) pirmadienį kalbėjo M. Liutvinskas.
Šiam scenarijui gauta ir Valstybės kontrolės išvada.
Pasak viceministro, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet viršys kovo mėnesio prognozes ir sieks 2,1 proc., o kitąmet sudarys 2,9 proc.
Finansų ministerijos skaičiavimais, pirmaisiais šių metų mėnesiais šalyje atsigavusį ekonominį aktyvumą ir toliau skatins dėl augančios perkamosios galios didėsiantis vartojimas ir sparčiau augsianti užsienio paklausa.
Pasak ministerijos, sparčiau nei projektuota kovo mėnesį mažės vidutinė infliacija ir sieks iki 1,1 proc., o kainų augimas 2025 metais bus „tvariose ribose“ ir turėtų sudaryti 2,2 proc. Kainų augimą, kaip skaičiuojama, „reikšmingai“ viršys šiemet kiek lėtesnis nei praėjusiais metais atlyginimų augimo tempas – darbo užmokestis šiemet vidutiniškai augs 9,5 proc., o kitąmet – bent 6,4 proc.
„Dalinai tai bus susiję su sprendimais, kurie bus priimti tvirtinant kitų metų biudžetą“, – pridūrė viceministras.
Anot M. Liutvinsko, šalies darbo rinka išlieka atspari iššūkiams, todėl užimtų gyventojų skaičius šiemet didės panašiai kaip ir praeitąmet – 1,4 proc., o nedarbo lygis sieks 7,2 proc., bet vidutiniu laikotarpiu nuosekliai mažės.
Be to, kaip prognozuojama, dėl palankesnių ekonominių sąlygų tarptautinėje prekybos rinkoje šiemet numatomas eksporto atsigavimas, sieksiantis 2,3 proc., o kitąmet dėl pagerėjusios paklausos eksportas, kaip teigiama, turėtų augti dar sparčiau – 4,2 proc. Visgi rizikos šiam scenarijui, anot Finansų ministerijos, išlieka dėl besitęsiančio Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir globalaus neapibrėžtumo pasaulio ekonomikoje tendencijų.
