Rugsėjį startuojant įtraukiajam ugdymui, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas sako, kad bendrojo lavinimo mokyklose šiemet numatomas įprastas specialiųjų poreikių turinčių vaikų srautas. Anot jo, ši reforma yra nuolatinis procesas.
„Kalbant apie situaciją Lietuvoje, esame viena iš tų šalių, kuri padarė didžiulę pažangą įtraukiojo ugdymo srityje. Tačiau, kaip ir visur, iššūkių išlieka ir pas mus. Tuos iššūkius sprendžiame. Įtraukusis ugdymas nėra vienos dienos darbas. (…) Finansavimas šiai sričiai yra išaugęs ir augs toliau“, – kalbėjo I. Gaižiūnas.
„Šiais metais numatomas įprastas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių srautas. Už mokyklų durų nėra laukiančių minių. Taip pat specialiosios klasės ir specialiosios mokyklos išlieka kaip galimybė rinktis tėvams. (…) Svarbiausia yra nusiteikimas ir bendruomenės susitelkimas. Reikia drąsiai imtis mokyti visus mokinius. Neturime prabangos nuspręsti, kuriuos mokinius mokysime, o kurių nemokysime“, – pabrėžė viceministras.
Nors viešojoje erdvėje nuogąstaujama, kad ugdymo įstaigos, ypač šalies regionuose, dar nėra pasiruošusios priimti specialiųjų poreikių turinčius vaikus, I. Gaižiūnas tikina, kad mažesnių Lietuvos savivaldybių mokyklos su įtraukiuoju ugdymu susiduria jau kur kas seniau.
„Mano supratimu, regionuose mokyklos yra net geriau pasiruošusios vertybiškai, nes jos jau daug seniau susidūrė su iššūkiais, jog reikia mokyti visus vaikus. Rajonuose yra daugybė puikiai veikiančių mokyklų pavyzdžių“, – tikino jis.
ELTA primena, kad nuo šių metų rugsėjo mokyklos turi būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. Jau dabar 90 proc. Lietuvos vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais mokosi bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais.
