Seime vykusioje 10-ojoje tarptautinėje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencijoje „Kalbos mokyklose, kultūrose, valstybėse: kūrybiškumas, verslumas, socialinė įtrauktis“ dalyvavęs švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza pabrėžė, kad ir vidurinio ugdymo programoje turime motyvuoti mokinius tęsti dviejų kalbų mokymąsi ir plėsti kalbų pasiūlos įvairovę mokyklose. Mokytis dvi užsienio kalbas privaloma mokiniams, kurie ugdomi pagal pagrindinio ugdymo programą.
„Mokykloje vaikai užsienio kalbos gali pradėti mokytis nuo 7 metų, tačiau dažnai jie jau anksčiau būna susidūrę su užsienio kalba ir turi mokymosi patirties. Mokytojų uždavinys – atpažinti, įvertinti jų kalbinius gebėjimus, įgytus vaikystėje, ir veiksmingiausiu būdu leisti jiems tobulinti ir gimtąją, ir išmoktas užsienio kalbas. Tai labai svarbu Lietuvos ateičiai, nes tokių darbuotojų, kurie gerai mokėtų ir gimtąją kalbą, ir užsienio, poreikis informacinių technologijų, finansų, prekybos, paslaugų, logistikos ir kituose sektoriuose tik didėja“, – sakė viceministras R. Zuoza.
Kad visi ES šalių piliečiai nuo ankstyvos vaikystės mokytųsi dviejų užsienio kalbų, nutarė 2002 m. Barselonoje susirinkę Europos Sąjungos vyriausybių vadovai. 2008 m. buvo priimta Europos Sąjungos daugiakalbystės strategija „Daugiakalbystė – Europos turtas ir bendras rūpestis“.
Viceministro pranešime didelis dėmesys buvo kreipiamas į pedagogų rengimą. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2015–2016 mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose dirbo apie 5,5 tūkstančiai kalbų mokytojų. Iš užsienio kalbų mokytojų didžiausią grupę sudarė anglų kalbos mokytojai (apie 3 tūkst.). Antra pagal dydį – rusistų bendruomenė (apie 1 tūkst.). Vokiečių k. mokytojų buvo apie 350, prancūzų – apie 130. Kitų užsienio kalbų mokytojų – tik 7. Vyriausi pagal amžių yra rusų k. mokytojai, o jauniausi – anglų k. mokytojai.