Valstybės kelių bendrovės „Via Lietuva“ vadovas Marius Švaikauskas tvirtina, kad pavasarį Seime bus pateikti įstatymo pakeitimo projektai, kuriuos priėmus būtų leista vystant projektus kloti inžinerinius tinklus kelių apsaugos zonoje. Tačiau, pabrėžia jis, dar reikia sureguliuoti santykius ir numatyti verslo atsakomybę bei kas ateityje kompensuos kaštus, kai plečiant kelią reikės šiuos tinklus iškelti.
„Tai labai platus klausimas, kuris kyla iš sisteminės problemos, kad nebuvo sudaryti inžinieriniai koridoriai prie valstybinės reikšmės kelių. Todėl sprendžiant šią problemą, mes kaip valdytojai, matome galimybę visiems, be išimties, pasinaudoti šia infrastruktūra. Tačiau santykius reikia sureguliuoti, kad valstybė nemokėtų už inžinierinių tinklų iškėlimą, o reguliuotų ir tvarkytų tik savo tinklus“, – žurnalistams teigė M. Švaikauskas.
„Tam reikia Specialiųjų žemės taisyklių ir Energetikos įstatymų pakeitimo. Tačiau mes savo finansinio modelio pakete numatę šiuos pakeitimus ir teikti nuo Susisiekimo ministerijos siūlymus Seimui“, – tvirtino jis.
Anot jo, šis paketas ministerijai derinti buvo pateiktas dar prieš pusmetį.
Pasak „Via Lietuva“ direktoriaus, šiuo metu bendrovių infrastruktūros kelių apsaugos zonoje iškėlimas tenka kelininkams, o tam naudojamos Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos.
„Per pastaruosius du metus tokie iškėlimai kainavo 5 mln. eurų ir tai buvo iš mokesčių mokėtojų pinigų“, – tvirtino jis.
Taip pat, paminėjo jis, šiuo metu „Via Lietuva“ derasi su sistemos operatoriais dėl to, kad prieš įstatymo pakeitimus įrengtą infrastruktūrą, ateityje iškilus poreikiui, iškeltų „Litgrid“ ar „ESO“.
„Su energetikais yra tam tikros derybos dėl Energetikos įstatymo pakeitimo. Kuomet energetikai sutiktų už anksčiau po keliu įdėtą infrastruktūrą, kai prireiktų tvarkyti kelius, iškelti iš savo lėšų, o ne mokesčių mokėtojų ir KPPP lėšų“, – aiškino jis.
„Turime pagrindines valstybines įmones, kurios rūpinasi šiuo saugumu. Tai yra „ESO“ ir „Litgrid“, – pridūrė jis.
Diskusija dėl verslo problemų, kilusių iš negalėjimo kelių apsaugos zonoje nutiesti reikalingos infrastruktūros kilo po „Teltonikos“ skandalo pradžios.
Pranešė stabdantis 3,5 mlrd. eurų vertės technologijų parko statybas
ELTA primena, kad „Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas Arvydas Paukštys penktadienį pranešė, jog stabdo 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas Liepkalnyje.
Verslininkas nurodė, kad šalyje trūksta projektui būtinų elektros pajėgumų, užsitęsė žemės sklypų paskirties keitimas, kilo kitų iššūkių, bendraujant su ministerijomis bei joms atsakingomis institucijomis.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ tvirtina, jog kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje, nėra.
Savo ruožtu ministerijų vadovai tikino apie „Teltonikos“ projektui kilusias problemas sužinoję tik iš paties A. Paukščio įrašų socialiniame tinkle „LinkedIn“.
Į žinią apie stabdomą projektą netruko sureaguoti ir politikai. Nueinančios Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pranešė, jog pirmadienį susitiks su „Teltonikos“, atsakingų ministerijų ir kitų įmonių vadovais ir spręs, kaip užtikrinti sklandų projekto statybų tęstinumą.
Projekto „gelbėjimo“ žada imtis ir būsimoji Vyriausybė – apie būtinybę užtikrinti technologijų parko statybas prakalbo ir kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas, ir potencialus ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Savo ruožtu Prezidentūra pabrėžė – susiklosčiusi situacija išryškino „nedovanotinas institucijų ir valstybės įmonių tarpusavio bendradarbiavimo spragas“. Šalies vadovo Gitano Nausėdos atstovai teigia, kad renkama informaciją, siekiant nustatyti dėl „Teltonikos“ investicijų sustabdymo atsakingas institucijas ar bendroves.
Į situaciją sureagavus ne tik aukščiausiems šalies politikams, bet ir kitų verslų atstovams, A. Paukštys „nelaidoja vilties“ ir mano, kad bent dalį projektų dar pavyks išgelbėti.
