
Panevėžio statybos treste organizuotame Panevėžio spaudos klubo renginyje susirinkę verslininkai drauge ieškojo atsakymo į klausimą, ko trūksta Panevėžiui, kad žmonės norėtų čia dirbti ir gyventi. Vieningai sutarta, kad pirmiausia, ko reikia žmonėms – tai darbas. Ir nors vis dažniau verslininkai kelia temą, kad Panevėžyje trūksta motyvuotos darbo jėgos, jaunimo, tačiau ši žinia dar per menkai pasklidusi, kad į Panevėžį imtų plūsti žmonės iš kitų Lietuvos miestų, o ir grįžtų patys panevėžiečiai, išvykę svetur ar į sostinę.
Akivaizdu, kad žmones į miestą traukia ar neleidžia išvykti ne vien darbo pasiūla, bet ir aplinka, socialinis gerbūvis, kokybiška švietimo sistema, sutvarkyta infrastruktūra, laisvalaikio praleidimo galimybės, o ir patys miesto gyventojai – pozityvūs, atviri, šiuolaikiški.
„Ar Panevėžys gali pasigirti visais šiais kriterijais? – atvirai klausta vykusioje diskusijoje.
„Kas pirma – višta ar kiaušinis?“, – atsakydami į klausimą apie miesto patrauklumą gyventi replikavo diskusijos dalyviai. Daugumos teigimu, pirmiausiai reiktų rūpintis, kaip į miestą pritraukti daugiau investicijų, o jau tada paskui darbą plūstelėję žmonės kurtųsi mieste, jis gražėtų, rastųsi kritinė masė žmonių, kurie skatintų smulkųjį verslą – prekybos, maitinimo, paslaugų ir kt.
Renginyje tyrimą apie nekilnojamojo turto perspektyvas regionuose atlikusios „Inreal Grupės“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius išryškino bene svarbiausią mažesniuose miestuose gyvenančių žmonių lūkestį – gyventi privačiuose namuose su nuosavos žemės plotu. A. Antanavičiaus teigimu, išlieka nedidelė tikimybė, kad Panevėžyje bus vystomi naujų butų projektai, tačiau tam tikrą rinkos atsigavimą NT specialistas prognozavo ir Panevėžiui.
Renginyje atkreiptas dėmesys į Panevėžio praeitį, kuomet sovietiniu laikotarpiu čia buvo kuriama pramonė ir miestas stipriai plėtėsi. Kad dirbtų Panevėžyje, jauni specialistai gaudavo ne tik darbą, bet ir butus ir tai lėmė jų sprendimą likti gyventi Panevėžyje, kurti šeimas. Galbūt šiame miestų tuštėjimo amžiuje žmonės galėtų būti motyvuojami lengvatinėmis sąlygomis skiriamu žemės plotu namo statyboms – tokios gana naujos idėjos kilo jau pasibaigus diskusijai.
Jau ne pirmą kartą Panevėžio verslo bendruomenėse vykstančiuose renginiuose keliama tema, kad Panevėžys – tai miestas be krypties. Pasigendama aiškios koncepcijos ir tikslų, kliaujamasi savaime vykstančiais procesais, net nebandoma jiems daryti poveikį. Jei dažniausiai kalbama, kad pokyčiams trūksta lėšų, akivaizdu, kad ES lėšų ateinančiame programavimo periode nemažai teks ir Panevėžiui, kita tema, ar tinkamai tam pasiruošta, ar apsvarstyta, kad realios investicijos ne tik pagražintų miestą, bet ir didintų jo patrauklumą, norą gyventi ir kurti, taip pat ir nuosavą verslą, ne vien laukiant, kol darbo pasiūlymas ateis iš kitur.
FOTOGALERIJA: Renginio akimirkos